Žemaičių ir šišioniškių kultūros buvo skirtingos, nors ir gyvena visai šalia. Vis dėlto, nors šišioniškiai niekada nelaikė savęs žemaičiais, nemažai su jais bendraudavo ir panašumų šios tarmės turi. Klaipėdos krašte daugiau kaip 700 metų vieni greta kitų gyveno lietuviai ir vokiečiai, todėl šio krašto būdingas germanizmas.
Mažosios Lietuvos regiono tapatumą atspindinti lietuvininkų (šišioniškių) tarmė – pati mažiausia pagal plotą ir vartotojų skaičių Lietuvoje. Šiandien ja kalba mažiau nei 100 Šilutės, Klaipėdos rajonų, Pagėgių savivaldybės žmonių.
XX a. antroje pusėje šio krašto žmonių kalba buvo priskirta žemaičių tarmei, tačiau patys lietuvininkai niekada su Žemaitija nesitapatino ir save tebevadina šišioniškiais (arba, kaip jie patys sako, šišon).© Baltų Atlantida