Lietuvininkų liaudies dainos buvo nevienalytės kaip ir pati Mažoji Lietuva, kurioje gyventa skalvių, nadruvių, kuršių genčių, vėliau sumišusių su žemaičiais ir vakarų aukštaičiais.
Savo dainas lietuvininkai išdainuodavo vienbalsėmis plačios apimties,
spalvingų dermių melodijomis. Dainoms būdinga monodija ir unisoninis atlikimas,
elegiška nuotaika. Įvairių laikų amžininkai lietuvininkų dainavimą apibūdino
prieštaringai.
Lietuvininkų dainų poetikai būdingas lyrizmas, gamtos ir meilės motyvai. Dainų ritmika įvairi,
raiški, artimai siejasi su tarmės ypatybėmis. Kai kurioms dainoms pritariama
muzikos instrumentais.Laukite pilnos vertybės pristatymo!
© Baltų Atlantida