Etnografinėse Klaipėdos rajono Kisinių kaimo kapinaitėse vieną iš birželio sekmadienių vyksta šventė, skirta prisiminti tais metais mirusius žmones ir čia palaidotus krašto istorijai svarbius asmenis. Manoma, kad šventės ištakos siekia XIX amžių, kuomet pradėtos minėti kapinėse palaidotų asmenybių mirties metinės. Kisinių kapinėse ilsisi vienas iš 1830–1831 m. sukilimo vadų Antanas Gelgaudas ir lietuvių žurnalistikos pradininkas, pedagogas, poetas Johanas Ferdinandas Kelkis. Po II-o pasaulinio karo kapinių šventės prigijo visame Klaipėdos krašte – ypač tose parapijose, kur buvo uždarytos bažnyčios.
Šių dienų kapinių šventės tradicijos pagrindas – ekumeniškos evangelikų
liuteronų dvasininko vedamos pamaldos, dalyvaujant baptistų, katalikų
šventikams. Draugiškos krikščioniškos
bendruomenės maldomis ir giesmėmis išpažįsta savo tikėjimą, skaitomi
eilėraščiai, dalijamasi mintimis. Žodžio liturgijos forma nėra griežtai
apibrėžta ir tai suteikia galimybę bendrauti, dalintis - gu gyvaisiais ir
išėjusiais.
Nuo 1965 metų dalyvių sueigą organizuoja ir kapinaites prižiūri Lotužių
šeima ir krašto senbuviai. Neatsiejama šventės dalis – vaišės Lotužių šeimos
sodyboje, į kurias kviečiami visi šventės dalyviai: tiek vietos gyventojai,
tiek išeiviai ar kiti švente besidomintys žmonės. Apie šventę sužinoma iš lūpų
į lūpas, rajoninės žiniasklaidos, bažnyčių skelbimų. Prie šventės organizavimo
bei išsaugojimo prisideda Dovilų etninės kultūros centras ir Dovilų seniūnija.Laukite pilnos vertybės pristatymo!
© Baltų Atlantida