Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 50 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162971

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Paskutinioji Europos okupacija PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Video
Ketvirtadienis, 30 Birželis 2011 00:02

Naujasis tautų kraustymasis

Arvydas Juozaitis

Kasmet į Europą atsikelia apie pusė milijono svetimųjų. Jie atkeliauja gyventi, o ne turizmo sumetimais. Matome tuos veidus TV ekranuose ir laikraščiuose ir, regis, netrukus pamatysime juos savo gatvėse ir kiemuose.

Trečioji laida-  Valstybė kurioje gyvename

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Senovės graikai tokiai liaudžiai suteikė istorinį vardą – barbarai, vadinasi, svetimi. Buvo įvairių genčių ir tautų barbarų, o žiauresni net ypatingą vardą turėję – tai vandalai. Iki mūsų dienų šios dvi sąvokos niekur nedingusios, jos reiškia destrukciją. Tikriausiai neužmiršome, ką barbarais ir vandalais mūsų seneliai ir tėvai vadinę? Taip, tai buvo lietuvių papročių ir civilizuotos tvarkos nemačiusi sovietinės imperijos liaudis. Daug jos pas mus pliūptelėjo, atsikėlė. Pusę šimtmečio prireikė, kol tų imigrantų trečia karta užaugo ir šiaip taip prisitaikė prie šimtmečiais puoselėtos gyvenimo tvarkos. 

Dabar, sako, pasaulis nebeturi jokios šimtmečių tvarkos, nereikia nei istorijos, nei ištikimybės? Žmogus dabar skamba itin išdidžiai, kaip proletarinėje M.Gorkio pjesėje „Dugne“. Dabar Žmogus – tai jau tikrai Žmogus: žiaumojantis ir keliaujantis gyvūnas, o ir pramogaujantis padaras. Be tautos ir vietos. Bent jau dabar komunizmas laimėjo: lygybės idėjų būgnai kaip kokie Afrikos tamtamai užtrenkė Europos harmoniją.  

Tiesa, civilizacija modifikuoja ne tik žmogų, maistą, bet ir valstybes. Yra dabar civilizuotų barbarų, kurie prisitaikę prie visko lemiančių technologijų, kompiuterių pasaulio. Tie išmokę maigyti klaviatūrą ir internete duonos susirasti. Kelionių maršrutus.  Ir jie keliauja per pasaulį kur akys veda ir navigatoriai iš elektrinės dėžutės nukreipia. Net vargšai laukiniai iš Afganistano – ir tie kartu su prarytais narkotikais keliauja. Kad visi kartu būtų, kai lengviau pamiršti, iš kur atėję.

Visi panašūs, nes visiems reikia koka-kolos ir sojos paplotėlių, o jeigu tampa liūdna – Holivudas ir TV ekranai saldžios košės išverda. Visur lėktuvo sparnai nuneša, visur bėglių stovyklos ir bendrabučiai. Civilizuoja, barbarai prižiūrimi. Žodžiu, nauji svieto perėjūnų laikai, nieko nepasakysi.

Kodėl dauguma jų taikosi tiesiai į Europą? Todėl, kad ši, sendama ir nebegimdydama, šaukia: „Aš – guminis troleibusas, kiek tik lysite – visi į mane sulysite!“

Europa kaip pereinamasis kiemas

Didysis tautų kraustymasis prasidėjo Romos imperijoje, 300 m.e.m. ir baigėsi apie 900 m. Tada ėmė kurtis dabartinės valstybės, kurios, vaizdžiai tariant, įsitaisė kiaurose sienose duris. Šiaip ar taip priminė karalysčių valdovai žmonėms, kad namas, jeigu jam lemta tapti namais, negali būti pereinamasis kiemas. 

Šiuo metu ištirpusios karalysčių sienos, baigiamos ES tirpaluose tirpdyti ir valstybės. Ar tai išgelbės Europos tautas? Kraštus? „O kas tai yra – tauta?“ – klausia ES prezidentas Hermanas van Rambėjus. „Yra, pone prezidente, – atsakome jam. – Lietuva dar yra“.

Tačiau bėda atėjo ilgam ir su ja negalime nesiskaityti. Į Europą, kaip ir į pasaulį, įsisuko ne tik technologijos, bet ir kolonijinis palikimas. Technologijos atima norą tęsti giminę, daugintis? Todėl tą nykstantį instinktą ir atstoja imigrantų armijos. 

Beginkliai Azijos ir Afrikos ubagai – į Europos priemiesčius; naujųjų  ES šalių jaunimas – į Europos židinius. Pažvelkime į žemėlapį: buvusios imperinės tautos, britai su olandais, dabar labiausiai praskiesti, ten atėjūnų procentas didesnis negu pas mus SSRS imperijos laikais. Ir tai – ne atsitiktinumas, procesas tęsiasi. Tai mokestis už XIX amžiaus gerbūvį. Britanija su Nyderlandais turi net taisyklę: buvusių kolonijų gyventojus laikyti savais. Tai tau!

Bet tai tik viena medalio pusė. Kita pusė atkišta mums: esą tapote Europa, mokėkite ta pačia moneta. Atėjūnus iš anapus turite laikyti savais. Tokia, matote, kontinento pareiga. Pareiga ir tiems, kas niekuomet vergais neprekiavo ir kolonijinių ekspedicijų nerengė. Pakanka to, kad visi mes balti, vadinasi – kalti prieš kitą žmoniją. Tokia štai pareiga.

NATO ima bombarduoti Libiją? Tos šalies nelaimėliai puolė į Viduržemio jūrą, atplaukė į  Lampedūzos salą ir pareikalavo Europos prieglaudos. Turi teisę? Turi.

Kita kalba, kad iš šiaurės Afrikos į Europą pasirengę persikelti apie 50 mln. žmonių. Libijos nelaimėliams dabar atsirado dingstis, jie ja pasinaudojo. 50 000 persikėlė? Niekis, tai tik 10 proc. metinės normos. Dabartinės normos.  Kvotos augs, nes tuštėja Rytų Europa, o Lietuva su Latvija – tiesiog tuštėjimo čempionės.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (4)
Kaip ir gerai
4 Antradienis, 22 Rugpjūtis 2017 11:33
Rimantas
Na, iš esmės viskas kaip ir teisingai surašyta, bet prie ko čia stacionarūs kompiuteriai tai nelabai supratau :D
Papildysiu ir papriestarausiu
3 Šeštadienis, 02 Liepa 2011 03:58
Na drysiu papriestaraut. Valdzioj nebolsevikai. Valdzioj kapitalistai burzujai. Zmones isdave komunizmo ideja vardan pinigu ir ijunge laukiniam kapitalizmui zalia sviesa. Stai kur esme. Nereikia cia kisti bolsevizmo,nes tai is esmes iskreipia prasme ir sukuria nebuta stereotipa iskreipianti tiesa.
2 dalis;llllllll
2 Penktadienis, 01 Liepa 2011 14:23
Turbūt dauguma skaitančių naudojasi arba bent jau yra matę interneto svetaine "Facebook.com". Įsivaizduokime panašų tinklapį kuriame registruoti būtų tik Lietuvos piliečiai. Kiekvienam Lietuvos piliečiui būtų pranešta apie kiekvieną naujai kuriamą istatymą, bei duota galimybė sutikti, nesutikti, arba susilaikyti. Taip pat interneto pagalba galima būtų bet kuriuo laiku, daugumai nusprendus, paskelbti naujus rinkimus.

Žinau, kad iškart kyla klausimai, kas tą puslapį valdytų, kaip jį apsaugoti nuo įsibrovelių, ar nebūtų per painu, ir tt., bet esu pilnai įsitikinęs kad nėra klausymo be atsakymo. Taip pat iš apklausų matau kad ne man vieninteliam atrodo kad politikai dėję ant tautos. Taigi atėjo pats laikas pamąstyti kaip tai sutvarkyti. Taigi toks mano trumpas pasiūlymas. Labai džiaugsiuos jei atsiras žmonių su papildymais šiai idėjai arba su savo pasiūlymais.
Dėkoju kad skaitėte.
pakartosiu savo komentarus, nes siai temai jie labiau tinka :) 1 dalis
1 Penktadienis, 01 Liepa 2011 14:21
Klausimas: Ar taip vadinamoje demokratijoje iš tikruju valdo tauta?

Tauta išrenka savo atstovus tam tikram laiko tarpui į valdžią. Tame atstovų tarpe pasitaiko ir protingų, už tautą einančių žmonių, bet realybė tokia kad dažniausiai valdžią į rankas ima apsimelavę balvonai, kurie savo laiką seime naudoja bet kam tik ne tautos gerovei. Taigi kyla klausimas: kaip sutvarkyti politinę sistemą taip, kad mūsų atstovai ką pasižadėjo tą ir vykdytų?
Pirmiausia tauta turi įgauti teisę bet kuriuo momentu, daugumai nusprendus, perrinkti valdžia. Taip pat, manau, tauta turėtų turėti galimybę aktyviai dalyvauti istatymų leidime kadangi būtent jinai ir turi jų laikytis.
Ir kaipgi mums tai pasiekti?
Pratęsimas kitame komentare

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: