Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 54 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162974

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Ir vėl viena tiesa PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kasdienybė
Trečiadienis, 09 Gruodis 2009 00:49

Bronislovas GENZELIS


Aukštųjų mokyklų dėstytojus stebina atėjusių studentų vis menkesnės ir menkesnės Lietuvos istorijos žinios. Siekdamas užpildyti šią spragą, Vytauto Didžiojo universitetas visų specialybių studentams įvedė privalomąjį Lietuvių tautos tapsmo kursą. Kiek žinau, ši problema svarstoma ir kitose aukštosiose mokyklose. Tačiau Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija suka priešingu keliu: ji panaikino vidurinėse mokyklose baigiamąjį Lietuvos istorijos egzaminą. Tad iš kur moksleiviams semtis žinių?

Visas savo ydas aiškiname okupacinio režimo palikimu. Po Antano Sniečkaus sparneliu išaugę "istorikai" manė, kad jų pareiga kovoti su visomis praeities "atgyvenomis". Iš LKP CK į Vilniaus universitetą buvo pasiųstas Stasys Lazutka. Jis savo žmoną, rusistę, neatsiklausęs katedros vedėjos nuomonės, įdarbino Lietuvių literatūros katedroje, kad turėtų tiesioginę informaciją, kas toje katedroje vyksta. S.Lazutka suorganizavo palaikymo komandą ir iš studentų komjaunuolių. Jie sekė savo dėstytojų "ideologinį patikimumą", skųsdavo dėstytojus, jų žodis tapo svarus šiuos vertinant. Taip 1958-1961 metais Vilniaus universitetas buvo apvalytas, iš jo pašalintas "nacionalistinis gaivalas". Ši banga ritosi ir per kitas aukštąsias mokyklas. Taigi Lietuvoje ir toliau siautėjo stalinizmo papročiai. "Vienos tiesos" koncepcijos recidyvai jaučiami ir mūsų laikais.

Keista mūsų Vyriausybės politika. Gintaro Steponavičiaus ir jo kompanijos galvose kirba Lietuvos istorijos ir kitų lituanistinių institutų uždarymo idėja. Siekiama likviduoti seniausią Lietuvoje - Lietuvos mokslų akademijos - biblioteką (ją įsteigė ir visuomenei padovanojo Tadas Vrublevskis), o pastatą parduoti... Mat biudžetui reikia lėšų.

Tad iš kur jaunimui semtis žinių? Iš istorinės literatūros? Taip, nepriklausomoje Lietuvoje išleista nemažai puikių knygų (Jūratės Kiaupienės ir Zigmo Kiaupos, Ingės Lukšaitės, Vytauto Merkio, Antano Tylos ir kitų mokslininkų darbai), leidžiami ilgus amžius archyvuose dūlėję rankraščiai. Bet tų knygų tiražai menki ir nepasiekia skaitytojų. Jie pasimeta didžiulėje knygų jūroje, o reklamuoti nėra galimybių (reklama mokama, jai pinigų nėra). Dabartiniu biudžetu dar labiau užsimota kirsti per knygų leidybą. Todėl ir mokslininkų vardai mažai žinomi visuomenei - juos užgožia Alfredo Bumblausko, Neringos Putinaitės (juk ji viceministrė) sukirpimo veikėjai.

LTV Liudvika Pociūnienė vedė istorinę laidą "Laiko ženklai". Gana sąžiningą ir objektyvią laidą. Tačiau jos meilė savajam kraštui kai kam pasirodė nepriimtina. Ją pakeitė A.Bumblausko "Tūkstantmečio pokalbiai". Jeigu seksime Vladimiro Putino globojamą šiuolaikinės Rusijos istoriografiją ir mintis, skelbiamas "Tūkstantmečio pokalbiuose", matysime akivaizdžias sąsajas - abiejų ištakos - carinės Rusijos istoriografija. Ir A.Bumblauskas neriasi iš kailio, įrodinėdamas, esą nėra ryšio tarp šiuolaikinės Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kad tai XIX amžiaus romantikų išmonė.

Panelė N.Putinaitė aiškinasi, esą ji nenusiteikusi prieš Joną Basanavičių, tačiau vis dėlto kritikuoja jį, nes J.Basanavičius buvo virtęs "sovietiniu stabu", kuris veikia ir dabartinių žmonių mąstyseną. Pasirodo, jai nieko nežinoma, kokiomis sąlygomis buvo leidžiami J.Basanavičiaus raštai, kad jo kapas buvo disidentų ir nekonformistų lankymo vieta, prie jo kapo per Vėlines ir Vasario 16-ąją buvo uždegamos žvakelės, dedamos gėlės, kad saugumiečiai fotografavo lankytojus. Tose akcijose visada dalyvavo ir Andriaus Kubiliaus tėvai (ar jam ne gėda dėl tokių savo Vyriausybės pareigūnų veiksmų?).

Kiekvienas žmogus demokratinėje visuomenėje turi teisę turėti savo nuomonę, bet kitas dalykas, kai reikalaujama, kad jos laikytųsi ir kiti. A.Bumblauskas beveik kiekvieną savo laidą užbaigia žodžiais: "Turime apvalyti istoriją nuo paistalų." Pagal A.Bumblauską, viskas, kas neatitinka jo požiūrio, paistalai. Matyt, taip nacionalinio transliuotojo laidų rengėjai žvelgia ir į leidžiamą daugiatomę Lietuvos istoriją (jau išėjo 4 stambios knygos, iki metų pabaigos turi išeiti dar vienas tomas). Deja, jos rengėjų ir autorių LTV nepristato, nes laidos vedėjas žino, kad Lietuvoje yra tik vienas istorikas, kurio nuomonė vienintelė teisinga. Bet kai išgirsti, kad 1920 metais lenkai neokupavo Vilniaus krašto, o tik vyko pilietinis karas, kad tie, kurie siekė Lietuvos nepriklausomybės, buvo nevykėliai (šią mintį diegia ir anonimai internete), apima nemalonus jausmas.

Žurnale "Gairės" S.Lazutka iki paskutinio gyvenimo atodūsio įrodinėjo, esą Lietuvoje vyko klasių kova, kad Antanas Sniečkus buvo drąsus vyras, neleidęs į Lietuvą sugrįžti tremtiniams ir kitokio plauko liaudies priešams. Tačiau "Gairėse" galėjai reikšti ir kitą nuomonę. Čia ir yra skirtumas tarp "Gairių" ir LTV.

A.Bumblausko negatyvi nuostata Lietuvos valstybės atžvilgiu susiformavo dar iki nepriklausomybės atkūrimo. 1987 metų lapkričio 26 dieną Mokslų akademijoje vyko diskusija tema "Istorinė tiesa". Joje dalyvavo keli šimtai vilniečių, tarp jų - žymūs istorikai, mokslininkai, rašytojai. Kalbėjo ir Antanas Terleckas. Jo kalba buvo gana nuosaiki, prelegentas tik priminė, kad mes turime savo herbą, vėliavą, kuri yra ne ta, kurią kabiname. Iš salės išsiveržė A.Bumblauskas, jis išvadino A.Terlecką provokatoriumi, o diskusijos vedėjus "neatsakingais asmenimis". Salėje sau pritarėjų nerado.

Pamaniau: bailokas jaunuolis, ir tiek. Pasirodo, ne. Jis atstovauja vienai tiesai, visi ją turi pažinti. Visi, kurie siekė Lietuvos nepriklausomybės - ar 1918, ar 1990 metais, - menkystos. Jo tikslas - apvalyti Lietuvos istoriją nuo XIX amžiaus romantizmo. Idant nebūtų atskleistos "šios tiesos" silpnosios vietos, TV nematome iškiliausių Lietuvos istorikų (J.Kiaupienės, Z.Kiaupos, I.Lukšaitės, A.Tylos). Apie tuos triukus Lietuvos ūkio istorikas Vladas Terleckas išleido stambų veikalą "Lietuvos istorijos klastojimo ir niekinimo iššūkiai" (2009), kurio pagrindinis herojus - A.Bumblauskas. Į kritiką A.Bumblauskas numojo ranka: "paistalai".

Piktinamės oficialiąja V.Putino globojama istoriografija. Parodykite, kuo ji skiriasi nuo Liberalų sąjūdžio diegiamos Lietuvos švietimo sistemoje? Nebent tuo, kad A.Kubilius gali stebėtis: "Kuo aš čia dėtas?" Atskiri LRT tarybos nariai gūžčioja pečiais: "L.Pociūnienė nelaimėjo konkurso... Kaip mes galime duoti pastabą A.Bumblauskui -būsime apkaltinti cenzūros įvedimu." O kad ji įvesta tiems, kurie nesutinka su jo pažiūromis?..

Kitais metais švęsime atkurtos valstybės dvidešimtmetį. Vyriausybė ruošiasi minėjimams. Deja, ta dvasia išblėso, ir turime ne tą valstybę, kurios viziją regėjome. Valdžioje matome asmenis, kuriems labiau rūpi jų kišenė, o ne valstybingumo įtvirtinimas. Požiūrį į savo krašto istoriją akivaizdžiai iliustruoja Liberalų sąjūdžio 3 nuostata: "Valstybės simbolių - himno ar vėliavos - naudojimas negali būti reguliuojamas įstatymais." Vargu ar daugiau ką pasakysi. Švietimo ir mokslo ministerija, Liberalų sąjūdžio kontroliuojama, vykdo Lietuvos nupilietinimo politiką.

Straipsnis iš:  http://www.lzinios.lt/lt/2009-12-03/komentarai_ir_debatai/ir_vel_viena_tiesa.html

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
Tas Bumblauskas samdytas komsomolcas. Ar
2 Ketvirtadienis, 10 Gruodis 2009 09:42
Vardulis
Tas Bumblauskas samdytas komsomolcas. Ar ne?
Na tokio Steponavičiaus akibrokšto nes
1 Trečiadienis, 09 Gruodis 2009 22:20
BituteKu
Na tokio Steponavičiaus akibrokšto nesitikėjau...
O Bumblauskas iš vis patylėtų.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: