Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 84 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6173347

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Etnokultūra PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Ketvirtadienis, 12 Lapkritis 2009 23:23

Visur virto niekur

Beveik dvidešimt metų vyksta švietimo sistemos pertvarka, o Lietuva ir toliau išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos šalių moksleivių agresija, nusikalstamumu, kvaišalų vartojimu, žalingais įpročiais, savižudybėmis, jaunimo emigracija. Mokome kalbų, matematikos, istorijos, tačiau sistemos, ugdančios „grožį, gėrį, išmintį ir amžinas vertybes“ (iš prof. A.Piličiausko užrašyto Lietuvos mokinio kreipimosi), Lietuvos mokykla neturi.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Visa laida : http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

Ne vieną tūkstantmetį šioje šventoje žemėje gyvenanti mūsų tauta nepalūžo trypiama ateivių iš rytų ir vakarų, sugebėjo atkurti savo valstybę. Ar galėjo tokia stipri tauta neturėti sistemos, užauginančios stiprų, dorą, išmintingą, darbštų, visas istorijos negandas gebantį išgyventi žmogų? Sistema buvo visuomet, tai - lietuvių etninė kultūra.

Apie etninę kultūrą, kaip tautos kultūros ir vertybių pagrindą, prabilta ruošiant tautinės mokyklos koncepciją. Joje buvo įrašyta, kad lietuvių etninė kultūra integruojama į visus mokymo dalykus. Tačiau visur virto niekur.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenų bazėje galima aptikti 2006 m. nepatvirtintą projektą Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategija, kuriame žadama bendrojo lavinimo mokyklose įvesti pasirenkamą etninės kultūros kursą. Tačiau jei pripažįstama, kad etninė kultūra yra tautos kultūros pagrindas, kodėl šis kursas tik pasirenkamasis? Ar gali eilinis moksleivis susivokti, kad protėvių kultūra yra vertybė? Ne paslaptis, kad dauguma etninę kultūrą vertina kaip negyvą, muziejinį dalyką ir kad „moderniam“ jaunuoliui perteikti tautines vertybes nėra paprasta.

Naujas altorius su naujais „dievukais“

Respublikinėje geriausių etninės kultūros metodinių priemonių parodoje akis užkliuvo už aplanko „Rasos šventės scenarijus“. Apsidžiaugiau, kad vis daugiau mokyklų susivokia, kas yra tikra etninė kultūra. Pirmasis scenarijaus sakinys grąžino į realybę: „Scenos viduryje iš malkų sukrautas šventinis laužas.“ Užuot išvedę vaikus ant kalnelio ir gyvai atšventę nuostabią šventę, mokytojai ketina surengti netikrą šventę su netikrais laužais, tvankioje salėje susodinti būrį žiūrovų ir parodyti, kaip gražu švęsti Rasą. Tokie etninės kultūros „eksperimentai“ tik atbaido jaunimą nuo gimtosios kultūros.

Sovietmečiu visoje Lietuvoje klestėjo liaudies dainų ir šokių ansambliai, chorai, kurie ant scenos traukdavo harmonizuotas lietuvių liaudies dainas, šoko stilizuotus liaudies šokius. Būtent folkloro stilizacija ir lėmė, kad folkloras taptų nepopuliarus tarp jaunimo. Šis procesas Lietuvoje prasidėjo XX a. pradžioje, kai bandyta lygiuotis į Vakarų Europą ir manyta, kad etninę kultūrą galima perteikti tik tuomet, kai ji pereina per profesionalų - kompozitorių ir choreografų - rankas. Šis nevisavertiškumo kompleksas, deja, gajus ir dabar.

Tautinė kultūra atgimė, kai studentai iš naujo „atrado“ autentiškas liaudies dainas ir šokius, kai prasidėjo masinės etninės kultūros rinkimo ekspedicijos Lietuvos kaime, kai pradėtos švęsti Rasos, Vėlinių, kitos kalendorinės šventės, kai atgimė linksmi liaudies šokių vakarėliai. Atrodė, kad Lietuvai atkūrus nepriklausomybę susidarė puikiausios sąlygos plėtoti tikrąją tautinę kultūrą, tačiau užgriuvo vartotojiškoji… Žmogaus vertybių sistemos formavimo iš peties ėmėsi komercinė žiniasklaida. O ir buvusi kultūrinė sistema persitvarkė žaibiškai - visi tapo „tautiški“. Prioritetinė scenos kultūra ne tik išliko, bet ir suklestėjo. Scena tapo savotišku nauju altoriumi su naujais „dievukais“. Visuomenė faktiškai paversta marionete: vieni vaidina kultūrą scenoje, kiti - sėdi salėje ar prie televizorių ekranų, ir visi kartu uždirba pinigus vartotojiškai kultūrai. O kur gyva, neparadinė kultūra?

Riboti ugdymo stereotipai

Kai kur mokyklos yra įsivedusios vieną kitą etninės kultūros pamoką, vieną kitą valandą skyrusios folkloriniam ansambliui. Jau galima dėti „paukštelį“, kad šioje įstaigoje etninė kultūra dėstoma. Bet ar įmanoma, finansuojant vieną kitą valandą, atsilaikyti prieš galingą, sistemingą vartotojiškos kultūros puolimą?
Kiekvienas norėtų, kad jo vaikas išaugtų sveikas, stiprus, užsigrūdinęs, darbštus, gerbiantis vyresniuosius, gebantis savimi pasirūpinti, sukurti šeimą, įgudęs dainuoti, šokti, muzikuoti, mylintis savo šalį… Tai - etninės kultūros vertybės. Tačiau vidurinio ugdymo programos aprašas teigia, kad moksleiviams turi būti pasiūlyti pasirenkami dalykai: dailė, muzika, drama, choreografija, šiuolaikiniai komunikatyviniai menai - ir jokios etninės kultūros. Sudaryti ugdymo stereotipai, jog jaunuolis gali gilintis į vieną ar daugiausia du dalykus: arba jis lanko krepšinio treniruotes, arba muzikos mokyklą, arba vaidina dramos būrelyje, t. y. iš esmės vaikas ugdomas labai siauru požiūriu. Daug šnekama apie integruotą mokymą, bet realiai šią idėją sunku įgyvendinti. Taip nesugebėjimas ugdyti įvairiapusišką asmenybę tampa didžiausia mokyklos problema.

Valdas RUTKŪNAS, mokytojas metodininkas iš Kelmės
Visas straipsnis:http://www.dialogas.com/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=22&news_id=2652

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Vaizdeliai
1 Sekmadienis, 24 Lapkritis 2013 16:07
dėja, dayg vaizdelių jau neberodo..

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: