Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 25 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273102

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Paminklas valdžios cinizmui PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Trečiadienis, 26 Rugpjūtis 2009 21:00
Gediminas Akelaitis,
LSDS pirmininko pavaduotojas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
2009-08-04


Auka paminklui turi tapti mūsų atsaku į valdžios cinizmą

Kiekvienais metais vasario 21-ąją pasaulio tautos mini savo gimtosios kalbos dieną. Kalendoriuose taip ir pažymėta - „Tarptautinė gimtosios kalbos diena“.

Likimas lėmė mūsų tautai nuo amžių gyventi prie Baltijos jūros. Istorijos keliai per mūsų kraštą vedė ir vakarų, ir rytų svetimšalius. Jie ėjo su kalavijais, patrankom, gaisrų pašvaistėm ir kraujo upėm. Keitėsi laikai – kito ir metodai, tačiau nepaisant visko mūsų Tauta su savo nepakartojama kalba išliko.

Sukūrę valstybę, tironų buvome dalijami, perdalijami, pasidalijami, o pastarąjį dvidešimtmetį vadinamasis „tautos elitas“ nuo Maskvos iki Briuselio, nuo dujų, naftos iki eurų ir šokolado vykdė atvirą valstybės, tautos, kalbos naikinimo politiką.

Lietuvių bendrinės kalbos lopšyje, ne vien V. Kudirkos, J. Basanavičiaus, K. Griniaus, J. Jablonskio ir daugybės kitų šviesuolių, bet ir daugelio paprastų darbščių žmonių krašto sostinėje Marijampolėje bus pastatytas paminklas kalbai ir tautai. Tai turi įvykti šiemet, rugsėjo 6-ąją – pirmaisiais antro tūkstantmečio, kai paminėtas Lietuvos vardas istorijoje, metais.

Šiuo nelengvu laikotarpiu, kai ir buvusi, ir esama vyriausybė atiminėja pinigus iš piliečių, vaikų, ligonių, verslininkų, kai užmirštami Jėzaus žodžiai „Buvau alkanas, o jūs manęs nepamaitinote“ (Evangelija pagal Matą,) ir kai „vargšų engimas ir nesumokėjimas darbuotojui jo atlygio“ nelaikoma nuodėme, verta tik dangaus keršto. Tačiau kai mūsų kraštą siekiama paskandinti globalizacijos liūne, privalome suremti pečius, sujungti širdis ir rankas, kad parodytume savo tvirtumą.

Ta jungtimi ir tvirtumo įrodymu galėtų tapti paminklas kalbai ir tautai. Jis turi byloti apie lietuvius, žuvusius Sibiro platybėse, Čikagos skerdyklose, anglių kasyklose, tundroje, taigoje ir prerijose. Mes turime įamžinti buvusių, esamų ir būsimų lietuviškai kalbančių atminimą. Tai būtų atsakas į valdžios cinizmą ir nedovanotiną požiūrį į kalbą ir tautą. Tokį, kai piliečiai prisimenami tik per rinkimus, kai kultūra, menas, tautiškumas, kalbos skambumas ir grožis naudojamas žmonių mulkinimui, o tautiškumo įamžinimui nerandama nė cento. Nes šimtai ir tūkstančiai reprezentacijai skirtų lėšų subyra į viešbučių su abejotinom mergelėm kasą ar išleidžiami „peteliškėms“, kojinėms, tualetiniam popieriui, o ne Tautos ir Kalbos įamžinimui. Savaime suprantama, kodėl: mastai per maži. Tai – ne LEO, ne nacionalinis stadionas, ne operos teatro scena... Čia „atkato nenapsidarysi“...

Tokiame kontekste belieka vienintelis realus būdas ir galimybė įgyvendinti kalbos ir tautos atminimo įdėją, pastatant Marijampolėje paminklą: piliečių aukos. Tokių piliečių, kuriems gražiausi ir prasmingiausi žodžiai išliko Tėvynė, mama, mokykla... Padorumas, gimtinė, tėviškė...Tokių, kuriems širdyje brangios Gedimino ir Trakų pilys, M. Mažvydo, K. Donelaičio raštai, Maironio, J. Marcinkevičiaus, V. Bradūno eilės, Žalgirio mūšis, tapęs valstybės triumfo simboliu... Kad ir labai sunku, kviečiu pagal savo išgales prisidėti, kad šis paminklas būtų pastatytas ir atidengtas su jam derančiomis iškilmėmis.

Šiam šventam darbe reikalingas ir Bažnyčios žodis. Lai kiekvienos parapijos dvasiškas ganytojas perduoda kilnaus, nesavanaudiško darbo, įkūnijančio tautos ir kalbos nemirtingumo idėją. Juk tos bendros aukos – tai ir pagarba dvasininkams, kurių dėka bažnyčiose skambėjo ir tebeskamba Dievo žodis, malda taisyklinga lietuvių, o ne lenkų, lotynų ar rusų kalba. Ir visai nesvarbus paramos didumas – litas, dešimt ar šimtas...

Prisidėkime visi nors ir kuklia auka – ir bendromis pastangomis iškilęs paminklas bus mūsų atsakas tiems, kurie šiandien meluoja, esą net naktimis dirbantys Lietuvai, kurie mina propagandos dviračių pėdalus asfaltuotais keliais su pompastiškais priėmimais ir, labai „pavargę“ nuo sėdėjimo minkštose kėdėse, pakeliui „betarpiškai bendrauja su tauta“.

Tikiuosi, kad į šį kreipimąsi atsilieps ir verslo žmonės, dalelę savo triūso vaisių paaukodami kilniam tikslui, o ne valdininkų „patepinėjimams“. Tegu mums, Lietuvos žmonėms, paminklas kalbai ir tautai išlieka tarsi garsioji Kinų siena – tik mūsų, LIETUVIŲ, simbolis, kasdien primenantis permainingą, bet garbingą tautos ir kalbos istoriją.

P.S. Daugiau informacijos aukojantys gali rasti www.marijampole.lt

8900-70001 auka 10 Lt
8900-80001 auka 5Lt

Atsiskaitomoji saskaita LT68 7044 0600 0666 9855 AB SEB banke.
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: