Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 100 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6175275

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvos bajorija - ypatingas visuomenės sluoksnis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Parašė   
Pirmadienis, 19 kovas 2012 20:14


Šlėkta, šlėktos arba bajorai – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas Lenkijos karalystėje, vėliau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Abiejų Tautų Respublikoje. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vėliau ir Respublikoje šis luomas vienintelis turėjo pilietines ir politines teises.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Kaip atskiras luomas egzistavo ir prijungus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie Rusijos imperijos. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija - Dvorianstvo. Luomo privilegijos buvo panaikintas 1863 m. caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau kasdieninėje vartosenoje terminai išliko ir žymi asmenis, turinčius kilminguosius protėvius. Nors šiandieninėje lietuvių kalboje Lietuvos kilmingieji dažniausiai yra įvardijami terminu bajorai, iš istorinės tiesos požiūrio lietuvių kalboje turėtų būti vartojamas terminas šlėkta, tačiau šis terminas nėra plačiai vartojamas, nes lietuvių kalbininkams nepatinka iš lenkų kalbos atėjęs terminas tačiau tai daroma neteisėtai, nes patys save kilmingieji vadino šlėkta. Atsisakymas naudoti terminą šlėkta sukomplikuoja įvardijimą. Nuo XVI a. vidurio pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas.
Lietuvos bajorija, valdžiusi ir gynusi Lietuvos valstybę, susiformavo daugiau nei prieš 600 metų. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (toliau LBKS), jungianti į Lietuvos bajorų organizaciją Lietuvos bajorų ainius, įrodžiusius protėvio bajoro giminės tęstinumą, yra teisėta Lietuvos bajorystės paveldo perėmėja. LKBS yra pilnateisė Lietuvos bajorų draugijos, veikusios 1928 - 1940 m.1, visų teisių ir pareigų paveldėtoja. 1994 m. birželio mėnesį Sąjunga užregistruota Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje.

Bajorų sąjungos svarbiausias tikslas - skatinti pagarbą ir meilę Lietuvos valstybei, tautai, jos istorijai, kalbai, kultūrai, šeimai, puoselėti Lietuvos dvasinį atgimimą, europines krikščioniškąsias vertybes, populiarinti Lietuvos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos istorinį paveldą, tradicijas, gaivinti Lietuvoje teisingumo, garbės, orumo, kilnumo ir pareigos principus.
LBKS veiklos sritys apima praeities tyrinėjimus – genealogiją, heraldiką, bajorijos ir dvarų kultūros paveldą, kultūrinių renginių organizavimą, LBKS plėtrą ir veiklos populiarinimą, ryšių su užsienio kilmingųjų asociacijomis plėtojimą, bajorijos ateities – jaunimo ugdymą, leidybinę veiklą.
LBKS veiklos rūšys yra legitimacija, švietimas, bajorystės pripažinimo aktų įteikimo ceremonijos, atributikos kūrimas, koncertų, parodų, konferencijų, teminių išvykų, ekskursijų, labdaros ir kitų renginių organizavimas, knygų, žurnalo leidyba, LBKS archyvo kaupimas ir priežiūra.
Lietuvos bajorija - ypatingas visuomenės sluoksnis, susiformavęs ne šiandien, o daugiau nei prieš 500 metų, dar Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikais.
1387 m. Jogailos privilegijoje bajoras buvo laikomas karys, kuris už nuopelnus savo kraštui gaudavo tėvonijas su valstiečiais. Bajorų giminės puikuodavosi savo herbais. Yra žinoma, kad jau 1413 m. Lietuvos bajorai turėjo savo specialius ženklus, kaip Stulpai, Vytis, Mogyla ir kt. 1447 m. Vytauto privilegija pripažino bajorų nuosavybę į žemę. Bajorai ypač įsigalėjo Lietuvoje po Horodlės privilegijų. 15 a. atsirado pirmieji stambūs bajorai, kaip Goštautai, Kęsgailos, Radvilai.
Bajorai - pažangi visuomenės dalis. Jos turtingiausi atstovai, išsimokslinę užsienyje, nešė Lietuvai mokslą ir europinę kultūrą, dalyvavo tautos ir valstybės gyvenime, įtakojo kultūros ir civilizacijos vystymąsi šalyje. Bajorai Biržiškos, Plechavičius, Römeris ir kt. kūrė nepriklausomą Lietuvą. Bajorai sudarė tautos elitą, kurį okupacijos metais, tiek 19 a., tiek 20 a. buvo stengtasi visakeriopai sunaikinti.

1996 m. balandžio 27 d. Vilniuje įvyko Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos (LBKS) kongresas, kuriame dalyvavo 137 delegatai ir daug bajorų iš visos Lietuvos.
Tuometinis LBKS vadovas Dr. Jonas Stankus pasakojo apie atgaivintos sąjungos praeitį ir ateitį, pabrėžė, kad Bajorų Sąjungos svarbiausias tikslas - ne tik skatinti dvasinį Lietuvos gyventojų atgimimą, bet ir auklėti jaunąją kartą altruizmo ir nesavanaudiškumo dvasia.
Šioje svetainėje stengsimės parodyti, kaip gyvena bajorų palikuonys šiandien, atgimę kartu su Lietuvos nepriklausomybe ir 1994 metais atkūrę Lietuvos Karališkąją Bajorų sąjungą. Šiandien bajorų palikuonys nebeturi nei dvarų, nei pilių, bet stengiasi, kaip ir jų senoliai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, užsiimti labdaringa veikla ir auklėti jaunąją kartą altruizmo ir nesavanaudiškumo dvasia

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: