Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 85 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279167

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Durbės mūšiui atminti PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kultūra
Ketvirtadienis, 03 Birželis 2010 22:28

Durbės mūšiui paminėti grafikos darbas sukonstruotas Baltų simbolių komponavimo pagrindu.

 

Centrinėje dalyje Saulės-žvaigždės raštas.

Geometriniai Baltų simboliai yra centriški ir ritmiškai kartojasi. Ši raštų savybė suteikia kūriniui minties ir žvilgsnio judėjimą-kelionę iš centro aprėpti visą kompoziciją.
Lyg iš Kosmoso išnyra mušio kovos scena, apsupta keturių Žemės simbolių (keturi spinduliai ir sudaro Žvaigždės-Saulės ženklą). Žemės ženklai mums primena mūšio įvykius - ginti savo kraštą nuo užpuolikų ir okupantų.
Kūrinio centrinėje dalyje pavaizduota mūšio daugiaplanė scena, kuri sudaro erdvės, tolio įspūdį. Kautynių scenoje Baltų genčių kariai priešus-kryžiuočius stumia už paveikslo ribų - tai aiškiai matosi piešinio pirmoje scenoje.
Horizontalioje linijoje-Žemės simbolio piešinyje, tiek kairėje tiek dešinėje, Baltų karys, iškėlęs kalaviją, smogia kryžiuočiui ir veja už simbolio ribų.
Gaudžiant ragui, kylant Saulei, jos fone buriasi Baltų genčių ginėjai. Raitelio skyde pavaizduota Latvių tautinis "AUSEKLIO raštas" ir Lietuvos "Gedimino stulpai".
Nors Baltai sukūrė atskiras valstybes ir neturi bendrinės kalbos, bet Baltiškieji simboliai ir raštai jungia ir vienija visus Baltus (ir okupuotose teritorijose).
Baltiškieji raštai-tai tikėjimo, istorijos, kultūros dalis, išgyvenusi tūkstančius metų. Baltų tauta mitologinėje sąmonėje išsaugojo išlikimo ir ateities vystimosi dvasinius principus. Mūsųs raštai-tai programa dvasiai, aplinkai, menui. Raštų kompozicija sutvarko chaosą, sukuria kosmosą.
 
Priedas: norėčiau, kad darbus galėtų nusikopijuoti svetainės lankytojai, nes aš pati susirinkau informaciją iš beagalės šaltinių ir tuo atsidėkodama visiems buvusiems ir esamiems, pageidauju kad ir kiti galėtų naudotis šia informacija ir energija.

Kūrėja Rita

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
Kelios pastabėlės
3 Ketvirtadienis, 10 Birželis 2010 23:42
Jei kada bus galimybė, būtų gerai pataisyti ginkluotę - ypač šalmus. Žemaičių turėtų būti be ragų, o kryžiuočiams geriau tiktų "kibirai" (galima su ragais). Bet šiaip darbas tikrai gražus ir džiugu, kad atsiranda menininkų, kuriančių istorine tematika.
Jeigu reikėtų konsultacijos, prašom kreiptis Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai arba www.itorija.lt
kvietimas
2 Trečiadienis, 09 Birželis 2010 10:16
Gerbiamas BENRAŽYGI, smagu kad savo energija kaunatės istorijos kovose.Keičiantis aplinkai ,jei Bltijos jūra įgaus kitą pavadinimą ,tuomet ir ši pajųrio teritorija vadinsis kitaip. Sėkmės , geros vasaros, laukiame DURBĖJE !
dėl termino
1 Antradienis, 08 Birželis 2010 09:53
Labai jau mes įsiskabinę į kitų primesta terminą "baltai". Lyg iki tol nebuvo kito, tūkstančius metų turinčio pavadinimo - sarmatai. O dar anskčiau sako rasais vadinomės...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: