Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 42 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279817

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pasirinkimo teisė PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Pagonybės ir krikščionybės sankirta
Šeštadienis, 03 Spalis 2009 01:17


Žmogus sava prigimtimi jau yra laisvas, o sulaukus XXIa. manau esame laisvesni dar daugiau savo pasirinkimuose - kokį tikėjimą išpažinti, kokiai religinei bendruomenei priklausyti, o kokiai ne. Kažkodėl mūsuose tos tolerancijos žmogaus pasirinkimui vietos kaip ir nelieka. Dažnas palydi murmėdamas gatve šūkalojančius ir būgnus mušančius krišnaitus. Kaip gi taip? Juk tai ne tradiciniai katalikai! O katalikai tai jau tradiciniai? Galiausiai kaip ilgai tas tikėjimas primestas gyvuoja mūsų žemėse? Kokia gi tada tradicija? Bet ne į tai norėjau dėmesį atkreipti, o pasakyti, kad visi turi pasirinkimo teisę. Kažkodėl krikščionišką tikėjimą norintys išpažinti ir išpažįstantys žmonės turi ne tik savo bendrijas, bet ir maldos namus vadinamus bažnyčiomis, pagaliau pravoslavai ir net tikėjimo žodžio pakraipos žmonės, neskaitant mormonų bei kitų atmainų, turi savo susibūrimui skirtas vietas, o štai tikrai tradicinį tikėjimą išpažįstantys Baltai (Pagonys) savo vietos susibūrimams taip ir neturi. Kreipiantis į valdžios vyrus buvo pasiūlyta eit į miškus ant kalnų ir atlikinėt tas savo apeigas. Taip jau taip, jei pas mus būtų tropinis klimatas, nebūtų žiemos periodo, o galiausiai jei nepretenduotų senasis tikėjimas ir jį išpažįstantys kaip į tradicinį. Gal ne tai būtų blogiausia,  tačiau pažvelgt į šią problemą norėčiau plačiau.

Visų pirma intenete apstu įvairių pakraipų religinių bendruomenių (sektų) portalų su galimybe žmogui rasti prieglobstį jų apsupty. Jie tik ir laukia dvasiškai nusivylusių ir gyvenimo negandos prispaustų žmonių, kad kaip mat įpinti į savo pinkles. Štai iš kur randas visokios „Jogos“ ir „Jogizmo“ pakraipos, jehovistai, sektos, į kurias  įvilioti žmonės iš namų neša paskutines savo santaupas ir pan.

Mes, Baltai, išpažįstantys senajį savo tikėjimą, taip ir neturime savo vietos susirinkimams, o juk prisiminkime savo senųjų kunigaikščių didžiadvasiškumą kai šalia pagoniško tikėjimo jie leido gyvuoti ir kitiems tikėjimams ir ne tik leido, bet ir maldos namus pastatė. O dabar? Dabar  tai tarsi svetima ir greičiau norima žydams grąžinti jų namus, suteikti kitiems tikėjimą išpažįstantiems, tačiau savajį prigimtinį tikėjimą kažkodėl atmetame ir paminame.

Ir visgi ne tik tai yra baisu, baisu, kad žmogus iš esmės neturi pasirinkimo teisės.

Niekam nėra nuostabu, kad ilgą laiką mūsų protėviai išeidami anapilin - buvo deginami (kremuojami). Dabar dažnas grįžta prie šios tradicijos,  pasirinkdamas būti sudegintu. Gal tai lemia žmogaus norai, gal tai lemia žmogaus prigimtiniai įsitikinimai, tačiau ir tai  ignoruodama mūsų valstybė nesuteikia tokios galimybės savo piliečiams, tad mirusiųjų giminaičiai apsunkinami tesėti išėjusių anapilin priesakus, turi belstis svetur, kad ten būtų kremuojami palaikai. O kodėl to nedaroma Lietuvoje, kodėl svetur paliekami pinigai? Juk šios dienos bažnyčia priima ir šventina pastatytą urną ir net tam didžiajam tikėjimo sambūriui kaip krikščionybei tai nėra svetima. Deja ,čia reiktu gal pliekti mūsų valstybės neveiklius funkcionierius, tačiau jei jau norėjau pakalbėt apie pasirinkimą tai apie jį ir kalbu. Vėl norėčiau grįžti prie žmonių, išpažįstančių senąjį tikėjimą (Pagonybę). Kur gi jiems pagal senus papročius pasilaidoti, išlydėti velionį anapilin? Žinoma, čia gal kas pasakys, kad tam yra kokie laidojimo biurai ar pan. tačiau kaip krikščionis nori būti šarvojamas, o ir laidojamas bažnytiniais kanonais, taip ir senąjį tikėjimą išpažįstantis žmogus nori būti palaidotas senais papročiais ir pašarvotas savo namuose, o ne laidojimo biure ir juolab krikščioniškoje bažnyčioje. Kažkas tai pasakys. kad niekas netrukdo tokias apeigas atlikti tiesiog namuose pasistačius urną atsivežtą iš svetur su velionio palaikais, bet kaip tuomet su ta pagarba? Kur taip vadinama tolerancija kitiems tikėjimams ir juolab mūsų senajam tikėjimui? Manau turi teisę tie žmonės turėt savo namus, o galiausia būt palaidoti ir tokiom apeigom, kurias jie pasirenka ir kurios jiems yra brangios.

Gal kas nori ir ne kapines šalia tradicinės bažnyčios rinktis, o tiesiog jo noras būtų būt palaidotas po pasodintu ąžuoliuku tačiau tokia galimybė iš žmogaus yra atimama.

Visame pasaulyje yra gerbiama mirusiojo valia ir pasirinkimas, o štai pas mus atvirkščiai. Arba primetama jam be pasirinkimo galimybės ir be alternatyvų tik vienas pasirinkimas, kaip ir vaikai mokyklose mokomi arba tikybos arba etikos, tačiau niekur nerasi, kad būtų mokoma senojo tikėjimo išminties ir grožio suteikiant jam pasirinkimo galimybę. Vadinasi, jei neesi krikščioniško pasaulio atstovas, esi svetimas ir tada jau bedievis, tačiau dvasingumo manau tikrai daugiau už tuos krikščionis turi mormonai, krišnaitai jau nekalbant apie mūsų pagonių dvasingumą jų dievybės suvokimą. Aišku, ne mums teisti ar smerkti. Mes tik norim turėti savo namus susibūrimams, norim teisės pasirinkti.

 

Lietuvis išpažįstantis senajį savo tikėjimą

 

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
Tai ir yra pasirinkimo teise, savotiska
3 Šeštadienis, 03 Spalis 2009 21:21
BituteKu
Tai ir yra pasirinkimo teise, savotiska :)- vienus prigimtis saukia vaikscioti apie medzius ir gerbti protevius pagonis, kitu gi prigimtis-aviniska ir garbinti aptvareli, tvarta.
Na, gal ziaurokas mano jumoras, tik noreciau priminti, kad reikia skirti istorinius vardus, pavadinimus nuo politiniu.
Vajė... na ir ciūdų pas mumi ant tos
2 Šeštadienis, 03 Spalis 2009 20:52
Vajė... na ir ciūdų pas mumi ant tos Lietuvos...
gal dar kas kokių karvių ar vištų religijas sugalvos? (na vyrišką giminę praleisim, negeras mintis užveda)
"Arius" pirmine reikšme reiškia "avinas", bandos vedlys. Na ir užnuodijo gi krikščionybė sąmones! Ilgiems amžiams.

Protėviai buvo avys? kietai čia...

Gal visgi geriau Pagana, "einantys aplink medžius", gamtos garbinimas, kaip tai sveikiau skamba.
Esu šalininkas to, kad pasirinkti relig
1 Šeštadienis, 03 Spalis 2009 13:06
Esu šalininkas to, kad pasirinkti religiją turi turėti teisę kiekvienas. Nesu pilnai įsitikinęs ar egzistuoja dievas kaip tai supranta daugelis religijų, bet šiuo metu linkęs išpažinti savo protėvių ARIJŲ religiją. Nors daug kas prarasta, daug kas kryžiuočių ir jų palikuonių sunaikinta, bet iš tautos folkloro, pasakų, mitų,tradicijų galima daug ką atkurti.
Autorius skelbiasi esąs prigimtinio lietuvių tikėjimo išpažinėjas,bet vartoja sąvokas "pagonys", "baltai". Tai rodo, kad jis pats negerbia "prigimtinio" tikėjimo. Kodėl taip yra gal pats ir paaiškins, bet panašu, kad jis menkai susipažinęs su nesunkiai prieinama informaciją apie arijų religiją.
Malonu, kad sutikau bendramintį. Norint turėti gausią stiprią organizaciją reikia telkti bendraminčius. Jei atsirastu stipri asmenybė, kuri imtųsi tokio labai naudingo Lietuvai darbo, visada pasiruošęs prisidėti visom savo išgalėm.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: