Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 61 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6175238

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pusiaužiemis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai (anksčiau ir dabar)
Sekmadienis, 31 Sausis 2010 22:50

ALGIRDAS JULIUS GREIMAS
TAUTOS ATMINTIES BEIEŠKANT
Apie dievus ir žmones

 I. KRIKŠTAI

1,Pusiaužiemio šventė

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Lietuvių kalbos žodyną pavarčius darosi aišku, kad Krikštų vardu buvo vadinama senoviška, pačiame žiemos viduryje švęsta šventė, kurios "sukrikščioninimas", t.y. sutapdinimas su viena ar kita krikščioniškojo kalendoriaus švente nevyko be sunkumų. Krikštams skirtame Žodyno straipsnyje randame, kad tai:
a) Pusiaužiemis; laikas apie trijų Karalių šventę arba pati Trijų Karalių diena (sausio 6d);
b) Apsireiškimo šventė (sausio 25 d.)
c) Pusgavėnis (ketvirtasis gavėnios trečiadienis, kilnojamoji šventė).
Jei Krikštams skirtame straipsnyje pusiaužiemis skaitomas kaip laikas :apie Trijų Karalių šventę". tai straipsnyje Pusiaužiemis randame, kad "Grabnyčios" - pats pusiaužiemis (Bsg), tuo tarpu, kai Mažojoje Lietuvoje "25 rago arba januarijaus yra pusiaužiemis".
Pirmosios išvados pačios peršasi : a)Krikštai prieškrikščioniškame kontekste laikoma pusiaužiemio švente ir b) turint galvoje istorinius bei geografinius kaitaliojimus, ši šventė buvo bandoma tapdinti net su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: su 6-ta sausio, 25-sausio, 2-ra vasario ir su kilnojamu pusgavėniu. Jos visiškas sutapdinimas tačiau buvo sunkiai įmanomas, mūsų nuomone, dėl dviejų priežasčių. Visų pirma, Pagoniškoji Krikštų šventė buvo įrašyta į lietuvišką mėnulinį kalendorių, neatitinkantį krikšioniškam saulės kalendoriui. Iš kitos pusės, grynai pagoniškos šios šventės funkcijos, kurias galima išsiaiškinti lietuvių religijos kontekste, neatitiko nė vienos jau išvardintų krikščioniškų švenčių motyvacijai (kaip kad, pav., Šv,Jurgis-raitelis buvo sutaikomas su pirmuoju galvijų išgynimu ir lietuviškąja pavasario dievybe). Šiomis hipotezėmis remiasi, bandydama jas patvirtinti, it mūsų pradedama istorija.
Bandydami išryškinti šios šventės prasmę, mes naudosime tad etnografiniuys davinius, surištus su visomis keturiomis krikščioniškomis datomis, atsižvelgdami vien tik į jų eventualią semantinę kongruenciją. Neabejotina, pav., kadmeškos figūra surišta su pusiaužiemiu.
"Nuo pusiaužiemio meška leteną žinda" (LKŽ, Pc)-dar daugiau, kad jos elgesys figūratyviai reiškia laiko padalinimą į du - senuosius ir naujuosius - metus:
"Per Krikštus meška ant kito šono apsiverčia" (LKŽ Lš)
"Nuo Grabnyčių meška ant kito šono apsiverčia" (Liet.Taut., V,378)
Nesigilindami šia proga į meškos reikalus, pažymėkime tik, kad jos elgsena sutapdina laike krikštus ir Grabnyčias.


2,Geradarės pradžios šventė


Kad Krikštų vardu vadinama pusiaužiemio šventė, atžyminti metų - taip kaip ir meškos - apsivertimą ant kito šono, dar nepaaiškina kodėl ši šventė vadinama Krikštais. Tam tikslui pravartus etimologinis žvilgsnis į visos krikšto žodžių šeimos apgaubtą semantinę erdvę.
1, Krikštinti visų pirma reiškia "pradėti pirmą kartą ką nors daryti" (LKŽ);
    "Nedėlioj jau krikštysim obuolius (pradėsim valgyti)(Smn)
    "Pernai pasodinau kriaušės sėklą, tai šįmet lapiukai krikštinasi (rodosi, sprogsta) (Lš.)
1-1, Susiaurinant ir specifikuojant reiškmę, krikštyti reiškia ragauti, "liesti, po truputį ėsti" (LKŽ)
      "Niekur nieko nepadėsi, visvien pelės krikštija"(Trgn)
1-2, Pritaikius laiko darbams, krikštyti reiškia "pradėjus statyti gubą, surišti keturis pėdus":
       "Katrie krikštij, tai tris keturis pėdus suriš ir pastato"(Krš)
Užtat ir krikštas - tai vienas ar keli surišti pėdai gubos pradžiai, boba, tripėdis, jonis" (LKŽ).
2, Abstrakti krikšto kaip pradžios sąvoka, pritaikyta erdvei, duoda šiai šakniai kitą, paralelią, prasmę - intersekcija, taškas kaip vieta, nuo kurios prasideda, išeina dvi ar kelios tiesės. Ši branduolinė prasmė surandama žodžiuose:
2-1, Krikštas - "kertė, garbingiausia vieta prie stalo", o taip pat ir sudėtiniai tos pačios reikšmės žodžiai krikštasuolė, krikštastalė, krikštalangis;
2-3, Krikštavonė (Hibr.) - "kas kryžmai sudėta, sunerta, kryžavonė".
2-3, Krikštas - "kryžius, pastatytas mirusiam prisiminti arba prie kelio" ir krikšto dienos (SD 119) "kryžiaus dienos (prieš Šeštines)".
2-4, Krikštinti reiškia pagerinti, "gardinti, skaninti" ką nors ruošiant prieš vartojimą:
      "Biskį krikštinom (blynus):vieną kiaušinuką indėjom, biskį pieno" (Krok)
      "Šventa Ona krikština obuolius (apie tą laiką obuoliai prinoksta"(Simn.)



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: