Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 85 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6277135

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuva ir Sarmatija PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šalia istorijos
Penktadienis, 16 Spalis 2009 12:26

Laidos, kurios buvo transliuotos per TV11 kanalą, patalpintos „TV saugykloje". Kviečiame apsilankyti !

 „Sarmata“, kad Lietuva nesivadina Sarmatija


Rašoma apie tai, kad Lietuva švenčia tūkstantmečio vardo minėjimą, tačiau šio fakto egzistavimu abejoja kai kurie istorikai. Šiandien - plačiau apie nepažįstamą Lietuvą, kuri kaip įtariama, kadaise vadinosi Sarmatija.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Dėkojame INIT televizijai, suteikusiems galimybę skelbti reportažą ir mūsų svetainėje.

Istorijos tyrėjas Aivaras Norkūnas, išleidęs knygą „The tribal lithuanian nation in the east",  teigia, kad Lietuva kaip geografinė teritorija egzistavo dar prieš kelis tūkstančius metų. Tiesiog ji tuo metu vadinosi Sarmatija.

Anot jo, pavadinimas Sarmatija turi gražią reikšmę: sar- „sargas" + mat- „matė, motina", taigi - „sauganti motina". Šis pavadinimas daug gražesnis ir vertingesni už keliais tūkstančiais vėliau atsiradusį „Lietuva".

Istorijos tyrėjas teigia, kad baltų gentys į dabartinę Lietuvos teritoriją atvyko apytikriai prieš 3000-4000 metų iš Mažosios Azijos. Jie yra visų  indoeuropiečių motininė tauta.

Nemažai istorijų kritikuoja šią poziciją, neva lietuviai tenori garbės tvirtindami, kad iš jų išsirutuliojo visos Europos kalbos.

Aivaras Norkūnas tikina, kad Lietuva yra ta pati Sarmatija, ir mėgina tai įrodyti, remdamasis žemėlapiais, baltų ir sarmatų rašto pavyzdžiais, vienoda šių tautų laidojimo tradicija, karių simbolika, apranga.

Florencijos muziejuje saugomas 1482 metų žemėlapis, sukurtas pagal nublukusį 83 - 168 m. Klaudijaus Ptolamėjo (Claudius Ptolemaeus) pasaulio žemėlapį. Jame pažymėta „Sarmatia Evropea", besitęsianti nuo Juodosios jūros iki Sarmatų vandenyno (dabartinės Baltijos jūros).

Lygindamas Klaudijaus Ptolomėjaus žemėlapį ir vėlesnį, moksliškai patvirtintą baltų genčių gyvenamojo ploto žemėlapį,  A.Norkūnas teigia, kad tai ta pati vieta.  Be to, anot jo, net antikiniuose žemėlapiuose įamžinti baltiškos kilmės vandenvardžiai, kurie sutinkami iki pat Juodosios jūros.

Tyrinėdamas baltų ir sarmatų kapų pobūdį, A.Norkūnas atranda, kad ir vieniems, ir kitiems buvo būdinga kartu su mirusiais laidoti arklius, įdedant ginklų ir maisto. Nei slavai, nei germanai žirgų kartu su mirusiaisiais nelaidojo, žirgų garbinimas ir net atskiri žirgų kapai būdingas tik sarmatų ir baltų tautoms.

Istorijos tyrėjas taip pat randa panašumų tarp sarmatų ir baltų tautų ginklų (kalavijų, iečių), papuošalų, kurių tradicijos visai skiriasi nuo slavų genčių. Jis lygina ir senuosius sarmatų bei baltų kalbų raštus, apgailestaudamas, kad katalikai sunaikino daugumą baltų raštų.

Metaliniuose sarmatų papuošaluose iškalti kryžiai savo forma labai panašūs į Žemaitijos kalvių kryžius. Sarmatų ir baltų papuošaluose aptinkami tie patys šerno ir sakalo ženklai. Anot  A.Norkūno, tai rodo, kad šios tautos turėjo tuos pačius žvėrių totemus, o patyrinėjus mitologiją būtų galima rasti ir daugiau bendrumų - tas pačias dievybes, pasaulio medžio simbolį ir tt.

Dar vienas, anot autoriaus, akivaizdus įrodymas, pagrindžiantis lietuviai kilmę iš sarmatų - Gedimino stulpų ženklas, kuris buvo Sarmatijos valdovų ženklas, iškaltas ant kalavijų. Sarmatų karių žiedai su iškaltu raiteliu ant žirgo primena senojoje (dabartinėje prezidento) Lietuvos vėliavoje ir kitur naudojamą vyčio simbolį.

Kad lietuviai ir žemaičiai yra tie patys sarmatai savo veikaluose rašė ir Simonas Daukantas: „...kaipo tikri sūnūs, skitų, sarmatų..."

Šią mintį palaikė ir istorikas A.V.Kojelavičius: „Litvos iš Prūsijos išveda Alanorum (Alanų) gentį į žemę, kuri vėliau pradėta vadinti Litvania (Lietuva) ir Lotvija (Latvija arba Latavija)." (Alanai - sarmatų gentis).

Anot vokiečių istoriko Erazmus Stella (1521 m.), lietuviams pradžią davė istorinio gotų klaidžiojimo metu prie jų prisijungę sarmatai bei alanai, vadovaujami karo vado Litalano (iš jo ir kildinamas lietuvių tautovardis).

Teorijai, kildinančiai lietuvius iš sarmatų, pritarė ir kiti istorikai. Apie tai istorijos tyrėjai jau keletą metų diskutuoja interneto forumuose, savo mintis išsako interneto dienoraščiuose.


Visas straipsnis:
http://vilniaus.diena.lt/naujienos/lietuva/-sarmata-kad-lietuva-nesivadina-sarmatija-163708

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
sarmatas
2 Sekmadienis, 27 kovas 2011 00:28
tikiu kad tai yra tikra,.....tik gaila kad sarmatu tauta jau seniai yra asimiliuojama.....

su pagarba proteviams.
Na ir man patiko, net labai...
1 Antradienis, 20 Spalis 2009 16:53
Na ir man patiko, net labai...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: