Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 40 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162963

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Airėnų akmuo PDF Spausdinti Email
Parašė   
Šeštadienis, 25 Balandis 2009 21:58

Dūkštai , Vilniaus rajono sav.
Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Nuo šios aikštelės iki akmens Jus nuves įrengtas mitologinis takas, kurio schemą rasite greta stovinčiame stende.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Dūkštų ąžuolyne, gamtiniame rezervate, netoli Airėnų kaimo, guli akmuo apie dviejų metrų ilgio. Akmuo unikalus tuo, kad ant jo iškalti žeklai apie 1 cm pločio juostelėmis. Tie ženklai vadinami runomis. Deja, dar niekas neperskaitė užšifruoto teksto. Šis akmuo, kaip ir daugelis kitų akmenų, ledynmečiu atridentas iš Skandinavijos.

Anksčiau, pagonybės laikais, lietuviai šioje vietose melsdavosi ir aukodavo, o dabar mėto centus ant akmens šiaurės rytinės dalies, kurioje išraižyti ženklai yra panašūs į raides - bando nusipirkti laimę.

Vieta, kurioje yra akmuo, dabar yra pasikeitusi. Anksčiau ji buvo panaši į senovėje pasirenkamas aukurų vietas. Aplink augo seni ąžuolai, greta buvo šaltiniuota pelkutė.

Pats akmuo - pilko stambiagrūdžio granito riedulys. Akmens viršutinėje pusėje, nulygintame plotelyje, iškalti ženklai, primenantys raides ar graikiškus rašmenis. Vakariniame šone iškaltas lygiakraštis kryžius.

Manoma, kad šis akmuo galėjo būti žemių riboženklis. Lietuvoje ant ribas ženklinančių akmenų dažnai buvo iškalami lygiakraščiai kryžiai. Ką galėtų reikšti ant akmens iškalti rašmenys, iki šiol nėra patikimos hipotezės. Kai kas juos laiko runomis, kiti- dviejų žmonių vardų ir pavardžių pirmosiomis raidėmis.

Aplinkiniai žmonės mano, kad akmens nesuprantamai užrašyta, jog čia paslėptas lobis. Nuo seno po akmeniu daug kas bandė pasikasti, ieškodami pinigų. Dabartiniais laikais jį buvo bandoma ir traktorium nustumti, todėl dabar šis akmuo guli šiek tiek kitoje vietoje.

Žodis runa reiškia "paslaptį", kilęs iš senovės žodžio "slėpti". Šio žodžio pėdsakai veda į šiuolaikines kalbas: vokiškai raunen - "pašnibždėti", lotyniškai runat - "kalbėti", suomių kalba runo - "eilėraštis, užkeikimas".
Runos - tai magiški ir abėcėliniai ženklai, kuriuos iškaldavo akmenyse, išraižydavo medžiuose. Runomis išgražindavo įvairius būsto daiktus, drabužius, indus, ginklus, rašydavo užkeikimus virš įėjimo į namą ir ant laivo priekio. Daugelis yra senovinės - kilę iš keltų žynių-druidų magiškų simbolių, kuriuos vėliau perėmė germanai, o paskui ir skandinavų gentys.
Nors runų raštus turėdavo genčių vadeivos, bet jų tesėjai ir naudotojai būdavo magai ir žiniuoniai, kurie iš visų kitų išsiskirdavo savo rūbais, būdavo garbinami, mokydavo jaunimą. Magiją išmanydavo ne tik vyrai, bet ir moterys. Egzistuodavo apeigos, kurias atlikti galėdavo tik silpnosios lyties atstovės - moterys. Visokie nelabieji - negyvėliai ir troliai, dvasios ir naminukai - taip pat burdavo, naudodamiesi runomis.
Pirmuoju būdu runas atvaizduodavo, pvz., išdėliodavo iš medinių pagaliukų, išraižydavo akmenyje, ant beržinės žievės, ieties koto arba ant molinių indų paviršiaus. Antruoju būdu - jos pavadinimas būdavo ištariamas arba išdainuojamas ypatinga giesme (kad sustiprėtų runos poveikis). Toks įvairiapusis jutimas bendraujantį su stebuklingais ženklais nepaprastai sujaudindavo, neįtikėtinai įjaudrindavo jo supratimą. Kiekvienas su runomis elgdavosi pagal savo poreikius: žiniuonis išvarydavo ligas, karys prašydavo kovoje pergalės, medžiotojas - laimikio.
Runų magija - įvairiapusė. Pagal legendą, kiekviena runa turi šventą kilmę ir yra šventas ženklas, turintis ribotas magiškų jėgų atsargas ir galimybę susisiekti? mums su aukštosiomis jėgomis. Runos, kartu su jose slypinčiomis jėgomis ir ryšiais, sudaro magišką sistemą. Šią sistemą galima panaudoti būrimui: ją sudarančių ženklų visuma gali aprašyti bet kokią situaciją.
 

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (2)
alka
2 Ketvirtadienis, 12 Rugpjūtis 2010 12:19
netoli tos vietos yra kaimas, Antakalnis, kuris anksčiau vadinosi Alkakaimiu. Tas akmuo galėjo būti aukojimo akmuo. O gal net Algirdo kapavietę jis žymi.

O Runomis rašė tiek skandinavai, tiek prūsai.Iš to spėju, kad prūsams, kuršiams ir žemaičiams tuėjo įtakos skandinavai,...greičiausiai iš Gotlando salos. Juk jie 4- 5 a net bendrą valstybę buvo sukūrę ir kartu puldinėjo Romos imperiją...
tai bent žinovas
1 Penktadienis, 25 Gruodis 2009 10:21
Vokiečių dar ir kvapo nebuvo, o runas jau jau naudojo daug amžių. "Magiškais ženklais" jas padarė žydkrikščionybė, kai naikino visus mūsų protėvių civilizacijos pėdsakus, kuri buvo daug aukštesnio lygio nei žydkrikščionybė. O dvasingumo požiūriu nėra net ko lyginti.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: