Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 22 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273098

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aukštaičių tarmės ir šnektos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Kalba ir raštas
Ketvirtadienis, 11 Liepa 2013 21:27

Rytų aukštaičių vilniškių patarmės teritorija driekiasi ilgu ruožu Lietuvos rytuose: Turmanto, Ignalinos, Tverečiaus, Adutiškio, Švenčionių, Pabradės, Maišiagalos, Vilniaus, Dieveniškių apylinkėse. Baltarusijoje šios lietuvių patarmės salelės randamos apie Breslaują, Apsą, Lazdūnus. Rytiniai patarmės pakraščiai (ypač apie Vilnių, Nemenčinę, Pabradę) dėl ilgos polonizacijos gerokai sulenkėję.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas !

Senieji vietiniai gyventojai, turintys per 80 metų, dar atsimena, jog jų seneliai kalbėję ar bent mokėję lietuviškai. Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, vilniškiai vietoj dvigarsių an, am, en, em taria un, um, in, im, o vietoj balsių ą, ę - ilguosius ū, y (nekirčiuoti gali būti kiek trumpinami). Nuo kitų rytų aukštaičių jie skiriasi tuo, kad išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Šiaip tarmė nėra vienalytė - kone kiekvieno kaimo šnekta savita ir turi skirtumų. Šiaurinė vilniškių dalis tam tikromis ypatybėmis artimesnė uteniškiams, pietinė – pietų aukštaičiams.
• Kaip ir daugelis rytų aukštaičių, vilniškiai neišlaiko dvigarsių an, am, en, em, verčia juos un, um, in, im.
• Balsiai ą, ę verčiami ilgaisiais ū, y. Šių formų galūnės balsiai kilę iš senovėje buvusių nosinių Ą, Ę, kurie rytų ir pietų aukštaičių plote susiaurėję virto Ų, Į, o vėliau sutrumpėjo.
• Vilniškiai išlaiko sveiką nekirčiuotą dvibalsį ie. Kaip ir kaimynų uteniškių rytiniame pakraštyje, išlaikomas sveikas nekirčiuoto skiemens uo. Nuo kitų aukštaičių ir bendrinės kalbos niekuo nesiskiria kirčiuoto skiemens uo, ie kokybė (šis bruožas vienija aukštaičių tarmę).
• Vilniškiai dzūkuoja, tik ne visoje teritorijoje vienodai (vilniškis tradicinės klasifikacijos atstovai dar vadina rytų dzūkais; į šį plotą, beje, patenka ir pats rytinis uteniškių pakraštys). Šiaurėje ir vakaruose (Breslauja, Apsas, Dūkštas, Palūšė, Ignalina, Kaltanėnai). Pietryčiuose (Adutiškis, Mielagėnai, Švenčionys, Dieveniškės, Kamojys, Gervėčiai) dzūkuojama kaip ir pietų aukštaičių tarmėje, t.y. vietoj č, dž tariama c, dz, o vietoj tv, dv prieš i, y, ie tariama nors bendratyje balsis i nukritęs. Šioms abiem dzūkavimo taisyklėms galioja išimtis, kai c, dz asimiliuojami dėl greta esančių žvarbiųjų priebalsių š,. Kaip ir pietų aukštaičiai, vilniškiai t, d paprastai neverčia prieš tokius iŠ, i, kurie kilę iš senovinio nosinio ę, naujuose; č, dž išlaikoma garsažodžiuose, daugelyje svetimos kilmės žodžių. Daiktavardžių daugiskaitos kilmininko ir veiksmažodžio būtojo kartinio laiko 1 asmens formos vilniškių tarmės plote tariamos nevienodai.
• Vilniškių plote yra įvairių balsio o variantų - nuo senovinio nesusiaurėjusio a iki uo. Kai kuriose vietose (Adutiškis, Kamojys, Mielagėnai) yra išlikusių žydininkų salų. Čia vietoj o tariamas ilgas a. Balsis ė vilniškių šiaurėje ir pietuose taip pat tariamas nevienodai. Vilniškiai, kaip ir rytinė uteniškių dalis, prieš e tipo balsius taria kietą ne tik priebalsį l, bet ir s, r. Apie Gervėčius, be l, s, r, prieš e tipo balsius tariami kieti š, ž. Galimas dalykas, dėl baltarusių įtakos čia plinta kietas r, š, ž (be to, č, dž) tarimas visose pozicijose. Tas pats pasakytina apie Dieveniškių šnektą, tačiau čia minkštinamas priebalsis s.
• Netoli Švenčionėlių esančiuose Mielagėnų, Grubų kaimuose "rotininkuojama"- negalūninis kirčiuotas a verčiamas o. Netolimuose Miežienėlių ir Poškonių kaimuose "šlekiuojama", t.y. painiojami š, ž ir s, z. Kirčio atitraukimas vilniškių tarmei nebūdingas.
• Vilniškių tarmė pasižymi morfologijos senoviškumu. Čia iš senų senovės išlaikyta nemaža kitose tarmėse jau išnykusių formų. Minėtini daugiskaitos vietininkai, kurie baigiasi –su. Greta inesyvo, įprasto esamojo vidaus vietininko, pasakančio vietą (kaip bendrinėje, vilniškių vartojamas ir kitas vietininkas, nurodantis kryptį, (tai einamasis vidaus vietininkas, arba iliatyvas). Gervėčiuose ir ypač Lazdynuose greta abiejų vidaus vietininkų vartojami dar du, vadinamieji pašalio vietininkai: esamasis, arba adesyvas, Dieveniškių apylinkėse vartojamos senoviškesnės daugiskaitos naudininko formos. Penktosios linksniuotės daiktavardžių vardininkas, kai kur ištariamas su vienaskaitos kilmininko ir daugiskaitos vardininko formos beveik visoje tarmėje yra senoviškos - su galūne -es (jos viena nuo kitos skiriasi tik kirčiu). Šiomis formomis (ypač šiaurinėje dalyje) reiškiamas toks liepimas, kuris turi būti vykdomas tuojau, nedelsiant, o formomis su –k- liepimas, kuris gali būti vykdomas vėliau. Vietomis pasitaiko ir kitų senoviškų morfologinių formų.
Plačiau rasite: http://www.tarmes.lt/index_meniu.php?id=1

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
auau
1 Trečiadienis, 07 Rugpjūtis 2013 11:28
gražiai sumontuota. Vaizdeliai iš oro baliono....kažkas nuostabaus. Galo "klipukas" gražus...

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: