Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 57 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273137

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Senosios apeigos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Krikščionybė ir senoji religija
Antradienis, 02 Birželis 2009 00:56

Religinės baltų apeigos prasideda nuo apsivalymo- dvasinio ir fizinio, Nusiprausiant esant galimybei- pirtyje. Užkuriama aukuro ugnis, ji pamaloninama , pamaitinama (druska, grūdais ir kt.). Gabijai sukalbamos maldos, giedama. Dievams ir Deivėms maldos bei giesmės dažniausiai siunčiamos per aukuro ugnį.


Kiekvienoje apeigoje ar šventėje pagerbiama Žemyna. Pirmiausia nuliejama truputį gėrimo žemėn Žemynėlei, t.y. žemės deivei. Žemyneliauti, vadinasi , šiai deivei tarnauti, jai savo pareigą atlikti. Šiai deivei atnašaujama per visas iškilmes pirmiausia.


Liedami kalbame šitaip:“ Žemynėle, žiedkele, žydėk rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais, būk linksma. Piktą žmogų pro šalį nukreipk“.


Palabinimas
. Per kiekvieną apeigą pirmiausia būtina palabinti (pasveikinti), t.y. gėrimą palaiminti. Kai tik nuliejama iš kaušelio Žemynėlei su įprastais linkėjimais, šeimininkas tuoj imasi palabinti. Jis gurkšnelį nugeria, paskui, laikydamas kaušelį rankose, laimina gėrimą maždaug šiais žodžiais:“ Dėkui Dievui, kad jis mus sveikus laikė ir geromis dovanomis apdovanoti teikėsi. Dėkui taip pat šeimininkui, šeimininkei ir kitiems, kad jie visa šitai uždirbo ir surengė“
(BRMŠ,III,284, Matas Pretorijus).
„Prūsas pasilenkęs tveriasi pirštais žemės ir sako: Laba, Laba“
(BRMŠ,II,285, Lukas Dovidas)


Pagerbimas
. Jį galima vadinti ir žemyneliavimu, ir palabinimu. Ką nors pagerbdamas, nusilenki ir palieti žemę pirštais, sakydamas „ Laba, laba, laba“, o atsistojęs sudėti delnus.


Kryptis. Apeigų metu einama arba geriama pasauliui (po Saulei) ratu ( Matas Pretorijus, BRMŠ,III,p.302).
Vestuvėse, „ateina nuotakos brolis, ima ją už rankos ir vedasi pagal Saulę  apie stalą (BRMŠ,III,359, Teodoras Lepneris).


Prašydami pagalbos vaidilos meldėsi: „ O jūs globėjai, o jūs gailestingieji dievai. Padėkit šiam šeimininkui, kai jis keliasi ryte ir vėlai vakare grįžta namo,  kad jiems laimingai ir gerai sektųsi visi darbai, apsaugokit jį ir jo namus, o gerieji dievai, nuo ugnies, nuo vandens ... O jūs gerieji dievai, visas mūsų nelaimes nuvykite už jūros, kur neauga dilgėlės ir negieda gaidys... O gerieji dievai, priimkite mūsų maldą, kuria mes šloviname jus“ (BRMŠ,II.285, Lukas Davidas).

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: