Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 55 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6166767

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Saulės kelionių mitai PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Ketvirtadienis, 11 Birželis 2009 17:44

Saulės kelionių mitai ir saulės žirgai
„Lietuvių ,kaip ir daugelio kitų tautų, sakmės pasakoja apie Saulę, dieną važinėjančią po dangų ratais, o naktį plaukiančią valtele. Saulė važiuojanti žibančiame auksiniame, variniame, geležiniame arba moliniame vežime. Šie įvaizdžiai iki nesenų laikų išliko ypač piemenų dainose: „ Atvažiuoja saulula/variniais rateliais,/Masinžiniais bateliais,/Ugniniais arkleliais“ (Antalieptė) arba : „ Nuvažiuok, debesėl,/ Su dviračiais, su dviračiais,/ Atvažiuok, saulala,/ Su karieta, su karieta“, arba: „ Nuvažiuok, debesėlį,/ Sunkiuose ratuose,/ Atvažiuok, saulel,/ Rateliuose, rateliuose“
Po žiemos solicijos sugrįžtanti Saulė lietuvių liaudies dainose atvažiuoja iš tolimos šalies per aukštus kalnus, per žemus klonius šyvais žirgais, nauju važeliu , auksiniais, geležiniais arba moliniais ratais, šikšnų ar šilko botagais. Per vasaros soliciją Saulė ryte išvažiuoja vežimu, pakinkytu pora baltų žirgų.
Saulės vežimas buvo žinomas baltams, tarp jų ir lietuviams. Mažojoje Lietuvoje VI a. Senkapyje ant rastos urnos pavaizduotas Saulės vežimas keturiais ratais, pakinkytas pora žirgų. Jį lydi keturi žmonės, kurių vienas stovi ant vežimo ir ranka prilaiko skritulį saulę iš vienos, o antrasis- iš kitos pusės. Panašus, greičiausiai Saulės, vežimas, traukiamas poros žirgų, pavaizduotas ir ant prieverpstės (1847m.,Bružų k.,Zarasų apskr).
Saulės važinėjimas po dangų žinomas ir kitoms tautoms.Latvių saulė važinėja dviem auksiniais žirgais , rusų saulė- margu vežimu, pakinkytu juodais žirgais, slovėnų-vežimu, pakinkytu trimis žirgais : sidabriniu,auksiniu ir deimantiniu. Indų dievo Savitaro vežimas aukštas, margas, išpuoštas žemčiūgais ir auksu, traukiamas šviesių žirgų.
Varinis žalvario amžiaus Saulės vežimas iš Trundholmo (Danija) yra su trimis poromis ratų. Ornamentuotą vežimą su iš vienos pusės paauksuotu skrituliu –saule traukia žalvarinis žirgas. Saulės vežimą žinojo ir senieji Azijos gyventojai Gobio pietuose. Juo važinėjusi žalvario amžiaus žemdirbių ir gyvulių augintojų deivė Saulė.Saulės vežimas pavaizduotas ant akmens Ščeglove, prie Naugarduko, Karelijos petroglifuose ir kt.
Saulės vežimą primena ir vasaros bei žiemos solicijų apeigos. Per Jonines ant karties buvo deginamas ratas ar stebulė, arba apeiginiame lauže- vežimas (gardino apskr.). Ridenamas nuo kalnelių uždegtas ratlankis greičiausiai simbolizavo Saulės vežimą ar ratą, kuriuo Saulė važinėjanti vasarą. Pasisukus Saulei į žiemos pusę, ši susisiekimo priemonė naikinama. Vasarą Saulė važiuoja ratais , o žiemą- rogėmis. Liuetuvių žiemos solicijos apeiginėse dainose Saulė atvažiuoja rogėmis arba nauju važeliu.
Per žiemos išlydėji9mo ir pavasario sutikimo apeigas- Užgavėne- buvo žinomas paprotys pritaisyti prie rogių pavažos ratą, o ant jo pastatyti moters stabą, vadinamąją Motinėlę, Bobą, Morę ir pan. Kai kur šį stabą traukdavo ketvertas baltų žirgų. Galimas daiktas, kad šis paprotys susijęs su Saulės rigėmis ir ratais. Saulės kelionę ratais, rogėmis ir valtimi tyrinėjo mokslininkas A.Formazovas. Jo nuomone, Užgavėnių pasivažinėjimai po laukus rogėmis ir ratais, leidimasis rogutėmis ar geldomis nuo kalnelių sietinas su mitu apie Saulės kelionę minėtomis susisiekimo priemonėmis. Važinėjimais nuo kalnelių su gelda greičiausiai vaizdavo Saulės plaukimą valtimi, kuri yra seniausia susisiekimo priemonė. Lietuvių mitologinėse dainose minima Saulė, vakare sėdanti į aukso valtelę.
Lietuvoje buvo paplitęs paprotys Joninių naktį plaukioti upėse ar ežeruose gėlėmis ir vainikais išpuoštomis valtelėmis, kuriose buvo kūrenama ugnis. Tokių valtelių tekdavo matyti Vilniuje apie 1935 metus. Mitai apie Saulės kelionę valtimi įsipynė į daugelį žalvario amžiaus ir vėlesnių laikų meno kūrinių. Saulės valtis labai dažnai buvo vaizduojama lietuvių liaudies mene, ypač memorialiniuose paminkluose.
Po valties, o gal ir drauge su ja, atsirado rogės ir tik vėliau, apie IV-III tūkstantm. Pr. M. E.,-ratai. Todėl mitai apie Saulę, keliaujančią valtimi ar rogėmis, daug senesni už tuos, kuriuose Saulė keliauja ratais. Saulės valtis, rogės, ratai,taip pat ir apeiginis pasivažinėjimas, simbolizuojantis Saulės keliavimą, buvo žinomas daugelyje Senojo pasaulio kraštų. Apeiginis pasivažinėjimas turėjo garantuoti žmogui reikalingiausių augalų- javų ir linų- gerą derlių.“

Lietuvių liaudies tautosakoje ir dailėje iš seno dangaus fone buvo vaizduojami Saulės žirgai. Antai Mažosios Lietuvos lietuviai ( Kruglankių senkapiai, I-IV a.) į mirusiojo kapą dedamus puodus ar urnas, puošė žirgais dangaus fone drauge su Saule ir žvaigždėmis. Ir vėliau liaudies dailėje raitelis su žirgu buvo vaizduojamas tarp Saulės ir žalčių ar gyvačių.
Rašitiniuose šaltiniuose ir lietuvių mitologinėje tautosakoje minimi šventi balti žirgai, priklausiusieji deivei Saulei. Pasak P. Dusburgiečio, kai kurie dėl pagarbos savo dievams nedrįsdavo jodinėti ant tam tikro plauko žirgų: vieni- ant baltų, kiti- ant juodų ar dar kitokių. Šie žirgai laikyti dangaus dievų žirgais. Saulės žirgais galėjo būti tie, kurie gimdavo su kokiais nors ženklais, juos augindavę žyniai.
Mitologinėje tautosakoje balta kumelė ar žirgas laikomi stebuklingais. Jie esą apdovanoti nepaprastais sugebėjimais: galintys numatyti ateitį, daryti stebuklus, didvyriui padėti atlikti žygdarbius, moka kalbėti
 


Pranė Dundulienė-„ Lietuvių liaudies kosmologija“

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Mitai
1 Ketvirtadienis, 01 Rugpjūtis 2013 09:52
Įdomūs mitai ir legendos

http://www.mitai.lt/

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: