Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 38 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279813

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Baltų menas- atgarsiai iš praeities PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Paskendusi pasaulėžiūra
Sekmadienis, 01 Balandis 2012 18:47

 Kiekviena šiandien egzistuojanti tauta turi savo protėvius ir jų kultūrinį palikimą.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Taip, kaip šiandien skandinavai didžiuojasi esantys kilę iš vikingų, airiai – iš keltų, vokiečiai – iš germanų, taip lietuviai, latviai, senieji prūsai gali didžiuotis savo protėviais baltais ir jų pasaulėjautos atspindžiais šiuolaikinėje kultūroje. Archeologiniai radiniai, susiję su baltų kultūra, ir davę žinių apie mūsų protėvių baltų gyvenimą, šiandien yra išsibarstę po visą Europą. Dalis jų, deja, prarasta. Pasauliniai karai, Sovietų okupacija ir kitos aplinkybės išblaškė baltų palikimą, ir, nors daugelis Lietuvos ir Europos muziejų turi eksponatų iš baltų gyvavimo laikotarpio, išsamaus ir visapusiško vaizdo apie baltų meną nepamatytume niekur. Nebūta ir bendros parodos, surinkusios visą geriausią baltų palikimą vienoje erdvėje. Tai ir paskatino surengti tarptautinę parodą, pristatančią baltų meną nuo pirmųjų amžių iki dabar.


Projektu „Baltų menas“ siekiame sutelkti draugiškas tarptautines pajėgas ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio proga pirmą kartą parodyti, kokį meną kūrėme, kaip puošėmės prieš du tūkstančius metų ir dar anksčiau. Surinkti baltų meno pavyzdžius padėjo muziejai partneriai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Parodos eksponatai seni ir labai trapūs, tad tik milžiniškomis valios, bendradarbiavimo su partneriais pastangomis, geranoriškumo bei atsakomybės dėka pavyko suvežti neįkainojamus baltiškos kultūros papuošalus ir kitus meno kūrinius.


Mes norime ne tik pristatyti, bet ir aktualizuoti senąją baltų meno tradiciją. Šiandien baltų proistorė mums yra ne mažiau svarbi ir aktuali kaip kūrybos šaltinis. Vienas iš parodos „Baltų menas“ terminalų pristato šiuolaikinių menininkų kūrinius – grafikos, tapybos, tarpdisciplininio meno, paremtus baltiška pasaulėjauta, atspindinčius ir permąstančius baltų tradicijas.


Baltų kultūroje išskirtinis vaidmuo buvo teikiamas moteriai. Baltai ne tik garbino dievų motiną, bet ir turėjo kitų moteriškų dievybių, atsakingų už kasdienį žmonių gyvenimą. Papuošalai, su kuriais norime supažindinti „Baltų meno“ parodos metu, taip pat dažnai randami moterų kapavietėse. Norėdami pabrėžti ir atkreipti dėmesį į moters svarbą mūsų baltiškoje istorijoje, parodos „Baltų menas“ atidarymui ruošiame ne vieną staigmeną. Profesionalios juvelyrės gamina unikalius papuošalus, kokiais puošėsi tik pasiturinčios baltų moterys – jie randami turtingiausiuose kapuose. Parodos lankytojams siūlysime įsigyti ne tik vienetinių papuošalų, bet ir kitų archeologinių baltų meno radinių kopijų bei interpretacijų, taip pat ypač jaukių baltiškais motyvais puoštų tekstilės dirbinių. Visi suvenyrai gaminami profesionalių menininkų, jų pačių rankomis, todėl daugelio parodoje „Baltų menas“ siūlomų daiktų kiekis ribotas.


Karai ir Sovietinė okupacija išblaškė gražiausius baltiško laikotarpio meno dirbinius po skirtingas šalis, dalis jų liko prarasta. Parodoje „Baltų menas“ parodysime daugiau kaip 700 baltų meno pavyzdžių – smeigtukų, segių, sagų, karolių iš metalo, gintaro, žalvario, kaulo, rago, prabangių LDK diduomenės papuošalų. Taip pat daugiau nei 50 būdingiausių, didžiausios meninės vertės senųjų graviūrų, šiuolaikinių piešinių, skulptūrų, grafikos ir tapybos darbų. Eksponatai trapūs ir neįkainojami. Jie surinkti Vilniuje partnerių iš Lietuvos ir kitų Europos muziejų dėka. Ekspozicijos plotas siekia 300 m².


Šalia senųjų dirbinių matysite šiandienos menininkų kūrinius, interpretuojančius baltiškąją kultūrą, jos ženklus: grafikos, skulptūros darbus, tarpdisciplininio meno kūrinius, performansus.

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: