Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 96 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279192

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvos provincialumas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Pirmadienis, 19 Balandis 2010 12:25

"Provincijos kiemu tampanti Lietuva?"

 

Kiekvienam mylinčiam ar branginančiam Lietuvos vardą lietuviui, A.Bumblausko vardas, darosi tarsi prakeiksmas ar keiksmažodis. Nejau, Lietuva išties darosi panaši į tapsiančią provincijos kiemą? Bent jau taip Lietuvą vadina istorikas Alfredas Bumblauskas, bandydamas pristatyti neveikiančią interneto svetainę „Virtualus istorinis Vilnius“.
Keista, jog Vilnius savo pasididžiavimui pavadino gatvę Brunono vardu. Taip jau išeitų, kad mūsuose Lietuvos vardo kilmės atskleidimo žygį pradedame „nuo pečiaus“. O “pečius” visai dar nesenas, tai Šv.brunono apaštalavimo kronikos, aukščiau paduota citata iš Kvedinburgo metraščio užrašo 1009 metais. Kartais, magaryčioms, pateikiamas „net“ ir Ipatijaus metraštis iš to paties laikotarpio (1040m):“Jaroslav ide na Litvu“ (Jaroslavas eina karu ant lietuvių).
Pastebėkime čia milžiniškos svarbos faktą: kiekvienos Europos valstybės oficiali istorija pradedama nuo jos krikšto!
Kai Europa skatina propaguoti savo krašto išskirtinumą - A.Bumblauskas teigia, kad savo kraštą reikia pateikti taip, kad Vilnių ir jo istoriją reikia pateikti kaip kultūrinį tekstą, kurį skaitydamas pasaulis atpažintų kaip savą. Kaip savą- reiškia, surasti jame tokių simbolių, ženklų ir dramaturgijos, kuri būtų ir kitų kultūrų savastimi.
Štai tuomet atsiranda vieta F.Zappos paminklui,  kaip ir Brunono gatvei, tačiau nelieka vietos savo krašto kaip išskirtinio žemės lopinėlio populiarinimui.
Ne taip senai, A.Bumblauskas ragino neieškoti savo praeities, o džiaugtis, kad esame Europiečiais, neieškoti savasties, o džiaugtis, kad turime bažnyčias. Štai, todėl Vilnių istorikas mato, kaip sostinę stovinčią ant Rytų ir Vakarų krikščionių kultūros ribos, kuri juos jungia. Pusė miesto graikiška, kita pusė- lotyniška.
Tai ypač ryškiai matyti einant Pilies gatve, nuo Katedros aikštės link Rotušės aikštės. Iki Bernardinų gatvės, kuri suka Onos bažnyčios link, dar eini lotyniškuoju miestu, o po jos, po Chodkevičių rūmų iš karto prasideda metropolito, rusėnų-biurgerių miestas.
Šventaragio slėnis, čia tarsi neegzistuoja, ar tik tarp kitko, nes viską užgožia bažnyčios bei kultūros atsiradusios vėliau šiame krašte. Vilnius pateikiamas lyg velykinis margutis, jungiantis ne tik šias dvi bet ir daugelį kitų spalvų.
Tai kokį Vilnių, o ir Lietuvą stengiasi pristatyti A.Bumblauskas? Anot istoriko - Vilnius turi mažiausiai tris istorinius - kultūrinius klodus, kurie kol kas žmonių patirtyse ir galvose kol kas niekaip nesusisiekia. Yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kontekstas ir tradicija, kartu su J.Pilsudskio, A.Mickevičiaus ir J.Slowackio linija, yra žydiškoji perspektyva su Vilniaus Gaonu centre.
Va tada tampa aišku, kodėl Vilniuje atsiranda Brunono gatvė, o greitu laiku gali atsirasti ir tragiškai žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vardu pavadinta gatvė, nes savo krašto žymių žmonių tarsi nebūtų.
Maištą kelia tik tautininkai - tie kam brangi Lietuvos praeitis, jos vardas, išskirtinumas ir pasididžiavimas, o tas kas dergia ant savo krašto nėra ne tik nebaudžiamas, bet dar ir liaupsinamas.
Senąjį protėvių tikėjimą išpažįstantys žmonės, besirūpinantys senų tradicijų puoselėjimu, netik neturi savo susibūrimui vietos bei pastato, tačiau jie, kaip ir savo praeitį turintis mūsų kraštas verčiamas be išskirtinumo pilka mase, priimtinas kitom kultūrom per jų, o ne mūsų išskirtinumą.
Tam, kad anot Bumblausko galutinai neužsidarytumėm savo provincialiame kieme matomai reiktų ir piliakalnius nutrinti, o vietoj Lietuvos nacionalinio muziejaus padaryti Lecho Kaczynskio vardo muziejų, nes Alfredas Bumbliauskas mėgina taikyti lietuvius ir lenkus.
Už lango - visai kita politika. Lietuva - nebe koks nors regiono centras ar buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lenkijos karūnos dalis, o uždaras kiemas, kurio varteliai labiau praverti rytų pusėn.
Ir nors šiandiena visai kitokia, tačiau Lietuvoje gyvendamas ir ant savo krašto praeities dergdamas istorikas piktinasi Seimu ir  valdančiąja partija, kuri nepaklūsta Bumblausko ir Kubiliaus pinklėms. Tai garsusis Vardų ir pavardžių įstatymas, bet ir daugelis kitų, anot jo, provincialų mąstymą rodančių teisės aktų.
Vadinasi, jei gerbsi ir mylėsi savo kraštą - būsi provincialas, o jei dergsi ir trypsi - integralios ir labai įdomios pasaulio kultūros ir istorijos dalis, tik pamiršusi savo išskirtinumą.

 

 

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
isdavikas
5 Ketvirtadienis, 06 Gegužė 2010 22:36
Tautos isdavikas - stai kas toks yra tas Bumbliauskas! Nebijokime daiktu vadinti tikraisiais vardais . Teisingai , kitoj valstybej uz toki smeizta jam reiketu atsakyti pries istatyma , o pas mus valdzioje sedi - kas ?- , todel tokiems bumbliauskams - zalia sviesa ...
Bumbliauskinė Lietuva
4 Pirmadienis, 19 Balandis 2010 22:58
Hm, o gal Lietuvoje gyvenantys nori vadinti ne Lietuva o Bumbliauskine Lietuva?
Bumbliauskinė Lietuva
3 Pirmadienis, 19 Balandis 2010 22:24
Bumbliauskinė Lietuva, gal taip ir pati Lietuva pasivadins Bumbliauskinė. Gal žmogus turi problemų su didybe, gal iš ties ir Lietuvą nori kitaip pavadinti?
Dėl istorikų
2 Pirmadienis, 19 Balandis 2010 15:10
Kai reikia apdergt Lietuvą ką daugiau kviesi?-žinoma Bumblauską.Istorikų tautą gerbiančių Lietuvoje yra ir tikrai daug tačiau jiems eteris tik laidoje "Pokalbiai pilyje" O Bumblauskas ar gali vadinti save Lietuviu? Dauguma pasaulio valstybių tai būtų baudžiama už valstybės žeminimą o čia? vadinasi toleruojama ir ne tik. Sistema Lietuvą Bumblausko padedama oi kaip nuo žemėlapio trina
vargas dėl istorikų
1 Pirmadienis, 19 Balandis 2010 14:51
Jis radijo laidoje pagrasino visiems oponentams teismu, prieš tai gerokai primalęs istorinio niekalo. Visos propagandos priemonės į savo laidas kviečia tik Bumblauską. Nejau Lietuvoje nėra tautą gerbiančių istorikų? Krikščioniška istorija yra lietuvių tautos pavergimo istorija. Ji tęsiasi. Tokiems bumbuliauskams žodis tauta yra nevartotinas ir gėdingas.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: