Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 88 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6277140

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tautos identitetas – istorinė atmintis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Šeštadienis, 19 Gruodis 2009 22:50

P.Saudargas

Ekonominėje žiemoje sužvarbusią Lietuvą periodiškai krečia ne tik klausimas: „iš ko gyvensime?“, bet smelkiasi ir kitas šaltukas – valstybinė identiteto krizė. Metamos lėšos kurti valstybės „įvaizdį“, bandoma atsakyti į klausimus: „kas mes esame, kuo didžiuojamės?“.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Ilgai mąstę įvaizdžio specialistai įsidrąsino: „Lietuva - drąsi šalis“. Tačiau drąsos deklaravimas dar nėra drąsa, nes ji įrodoma konkrečiais poelgiais. Kokiais gi drąsiais poelgiais mūsų valstybė ir tauta gali didžiuotis? Drąsia vyriausybės finansų politika? Tikriausiai, bet tą įrodys laikas. Nusikalstamai drąsiais naujųjų emigrantų poelgiais užsienio šalyse? Įvaizdis, bet nekoks. Drąsos ieškoti reikia kitur.

Tautos identitetas slypi istorinėje atmintyje, jis sužiba laiko nugludintais istoriniais deimantais, kurie skirti ne tik pasigėrėjimui, bet lyg monolitai sutvirtina valstybės pamatus. Žalgirio mūšio datą mokiniai vis dar mena – šis istorinis deimantas didžiojo kunigaikščio Vytauto subrandintas kryžiuočių kraujyje nekelia abejonių.
Ne veltuj garsioji Žalgirio mūšio scena šiomis dienomis netgi panaudota vienos iš partijų Europos Parlamento rinkiminėje kampanijoje (agitaciniuose plakatuose). Matyt padirbėjo tie patys įvaizdžio specialistai. Kitas gi monumentas šiandien patiria netikėtą istorinę „ekshumaciją“ ir, matyt, ne be svetimų šalių specialiųjų tarnybų įsikišimo yra bandomas sukompromituoti. Tai partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams: Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdis.

Ar verta įrodinėti šių istorinių įvykių reikšmę Lietuvai? Apie laisvės kovas daug rašyta, pasakota, kurti filmai. Iliustracijai pateiksiu dvi šviežutėles nūdienos apžvalgininkų citatas. Kęstutis Girnius straipsnyje DELFI „Lietuviškų vertybių paieškos“ kaip tik ieškodamas tautinės drąsos įrodymų mena: „Būta daug drąsių lietuvių, pvz., pokario metų partizanai“.

Virginijus Savukynas straipsnyje DELFI „Ar turėsime drąsos pažvelgti į savo istoriją?“ teigia: „Nuo požiūrio į partizanus priklauso mūsų požiūris į savo valstybę. [...] Partizanų kovos parodo, kad nebuvome apgailėtini žmogeliai, nevertinę laisvės.” Tai iliustruoja, kad pokario partizanų kovos tampa pirmučiausia atspirtimi ieškant mūsų tautos savigarbos.

Tačiau pasikėsinimų išvirkščiai interpretuoti šį istorijos tarpsnį atsiranda. Pasirodo, kad instrumentų apsisaugoti nuo tokių atakų neturime. Pastebėjus keliose interneto svetainėse (pavadinimų nereklamuosiu) viešai šmeižiant partizanus bei propaguojant komunizmą buvo kreiptasi į generalinę prokuratūrą. Atsakymas – nėra įstatymo, kuriuo vadovaujantis galima būtų bylą pradėti...

Priemonių imtasi

Turint įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, kartu su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos kolega Petru Luomanu ėmėmės tolesnių priemonių. Registravome baudžiamojo kodekso papildymą 1541 straipsniu: „Viešas komunizmo ar fašizmo nusikaltimų neigimas ar parama jiems“. Kuriame išdėstyta: Tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, panaudodamas visuomenės informavimo priemonę, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais, naudodamas kitas elektroninių ryšių ar viešai prieinamas informacinių technologijų priemones ar kitokiu būdu propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.“

Panašios nuostatos taikomos ir asmenims šmeižiantiems Lietuvos Respublikos piliečius, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio dalyvius – karius savanorius, 1944 – 1953 metais organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją.

Visas straipsbis: http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/article.php?id=22362949

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
Sociologija liko viduramžiuose lyginant su kitais mokslais :-[
5 Ketvirtadienis, 31 Gruodis 2009 13:40
Jei sociologai apibrėžtų tautos sąvoką, tai nebūtų jokių ginčų apie tautos "identitetą". Dabar, deja, kalbininkai geriau apibrėžia žodžio "tauta" sąvoką negu sociologai mokslinio termino "tauta" sąvoką. Sociologams šis terminas, manau, pamatinis.
Dar 2001 "Moksle ir gyvenime" pirmame numeryje bandžiau atkreipti dėmesį, kad kalbininkai rašo geresnius apibrėžimus žodžiams, kurie yra pamatiniai sociologijos mokslui. :-[[[
Norėtusi, kad daugiau sąlyčio tašk
4 Antradienis, 22 Gruodis 2009 17:23
prusas
Norėtusi, kad daugiau sąlyčio taškų būtų pateikta su laikraščiu Lietuvoa Aidu, tai pats lietuviškiausias laikraštis.
Įstatymais tautos dvasios neprikelsime,
3 Pirmadienis, 21 Gruodis 2009 20:12
Vardulis
Įstatymais tautos dvasios neprikelsime, tik švietimu ir savo geriausiais pavyzdžiais. Pradžiai bent derėtų pripažinti, kad turime tokių bėdų. „Indetitetas“, „imidžas“ – va čia ir yla iš maišo... Tauta, kaip ir žmogus gali kurti tik iš savo vidaus. Kada gi pasibaigs šita beždžionių mada...
Nesijaučia kad Songaila būtų tautinin
2 Pirmadienis, 21 Gruodis 2009 18:42
prusas
Nesijaučia kad Songaila būtų tautininkas pasikvietes prorusišką Ozuolą ir Genzelį, nors Genzelis daug sąžiningesnis ir nesimato pas jį slaptų minčių kaip Ozolo ir Songailos.
Jau senai reikia įstatymo, kuris atitin
1 Sekmadienis, 20 Gruodis 2009 12:59
Jau senai reikia įstatymo, kuris atitinkamai įvertintų įvairiais būdais ir priemonėmis šmeižusius Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: