Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 53 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6174265

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
LIETUVOS ISTORIJA TAPYBOJE PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Dvasinės vertybės
Trečiadienis, 21 kovas 2012 13:04

G. Kazimierėnas nuosekliausiai iš dabartinių lietuvių tapytojų gaivino pastaraisiais metais istorinio žanro tradiciją ir suteikė jam kokybiškai naują pavidalą. Tam buvo itin palankios aplinkybės – rengtasi minėti Lietuvos tūkstantmetį, ir šalies intelektualai bei menininkai įvairiapusiškiau pažvelgė į šlovingą LDK kultūros istorija. G. Kazimierėno istorinėse drobėse savitai susipynė prancūziškosios, itališkosios, ispaniškosios ir lietuviškosios istorinės tapybos sandai.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Savo didingose drobėse, meninie įtaigumu nenusileidžiančiose pripažintų šių žanrų meistrų kūriniams, jis vaizduoja Lietuvos valstybingumo istoriją, išvagotą daugybės apokaliptinių sukrėtimų, filosofiškai apmąsto jos kelyje viduramžiais ir Renesanso epochoje atsitikusius svarbiausius istorinius jos įvykius. Menininko kūrybinės dvasios polėkio, išgyvenimų, neretai skaudžių apmąstymų nepaliestas istorinis faktas, - teigia dailininkas, - tarsi išnyksta nebūtyje. Perėjęs per menininko sąmonę jis įgauna naują gyvenimą ir suspindi ryškiomis netikėtomis spalvomis, nutiesiančiomis kelius į dabartį. Vadinasi, meno kūrinys nuo mūsų nutolusius istorijos faktus padeda paversti gyva savastimi.
Pirmieji Lietuvos istorijai skirtų paveikslų eskizai atsirado 2002 metais, kai spontaniškai pradėjo ryškėti LDK istorijos riboženklių vizijos apmatai. Istorinis žanras neatsiejamas nuo humanitarinės kultūros plėtotės, geresnio konkrečių kultūros , tautų, epochų,  jų pasaulėvaizdžio, pamatinių mąstymo kategorijų, kultūrinio konteksto, išlikusių rašytinių šaltinių, empirinių faktų, vaizdinės ikonografijos pažinimo istoriniu požiūriu civilizacijos istorijos, estetikos, meno istorijos žinios ir subtilus skonis.
Jau daugelį metų G. Kazimierėnas studijuoja įvairiausią Lietuvos istorijos problemikai skirtą literatūrą, tačiau pastaraisiais metais šis susidomėjimas peraugo i kokybišką naują profesionalumo lygmenį. Jo dirbtuvė užversta įvairiausiais leidiniais apie civilizacijos, Lietuvos ir kitų Europos tautų istoriją, viduramžių architektūros, interjero, senovinių raižinių, raštijos paminklų, kostiumų, heraldikos, vėliavų, ginkluotės, šarvų ir kitomis studijomis – iš jų jis semiasi įkvėpimo, ieško įvairiausių žinių, vizualinių jį dominančių detalių. Šių kompleksinių istorijos studijų rezultatus ir meninį naujausių kūrybinių polėkių lygį geriausiai atskleidžia septynios įspūdingo dydžio drobės: ,,Mindaugo karūnavimas. Lietuvos krikštas“ (2006) ir ,,Pirmojo Lietuvos Statuso priėmimas“ (2006), ,,Zimburgės vestuvės“ (2007), ,,Algirdo žygiai į Maskvą“ (2008), ,, Atsisveikinimas su Kęstučiu“, ,,Gedimino laiškai“, ,,Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“ (visi trys 2009). Istoriniam jo paveikslams, kaip ir daugeliui šio žanro atstovų, būdingas idealizuotas požiūris i savo tautos istoriją. Čia su rūsčia gyvenimo tiesa nuolatos susipina išaukštinta romantinė patetika.
Reikšmingi istorinių paveikslų siužetai suteikė plačias galimybes dailininko vaizduotės raiškai; drobėse sutelkta daugybė skirtingų epochų, civilizacinių erdvių simbolių, įvairių buities, ir jie sukuria ypatinga istorinei tapybai būdinga foną. Istorinis paveikslas G. Kazimierėnui svarbus ne tik kaip autentiškas praeities istorijos reliktų atkūrimas, bet ir kaip viena iš jam prieinamų tautinio tapatumo įtvirtinimo priemonių. Į istorinį paveikslą žvelgiu, - sako ji, - ne tik kaip į pilietinę pareiga suaktualinti ir vizualizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos klodus, tačiau ir kaip į galimybę paveikti dabartinio žmogaus sąmonę, atgaivinti apsnūdusius natūralaus pasididžiavimo mūsų didinga ir kartu tragiška istorija jausmus, pastūmėti tautinio tapatumo įsisąmoninimo kryptimi. Neabejoju, kad įtaigus kūrinys istorine problematika gali suteikti atramos taškų nūdienos gyvenimo prasmės ieškančiam žmogui, padėti suvokti jam vertikalių dvasinių vertybių svarbą ir gelminį ryšį su tautos istorija.
Dailininko istorinio žanro drobėse neretai panaudoti ir kiti artimi tapybai žanrai: batalini (vaizduojami istorinę prasmę turintys mūšių epizodai paveiksle ,,Algirdo pergalė prie Mėlynųjų Vandenų“), buitinis (istorinės buitinės scenos ,,Zimburgės vestuvėse“, ,,Atsisveikinkime su Kęstučiu“), portretinis (reikšmingų istorinių asmenybių ar jų politinių grupių kompozicijos ,,Pirmojo Lietuvos Statuso priėmime“).
Drobėmis, vaizduojančius svarbius LDK gyvavimo įvykius, G, Kazimierėnas peržengia grynai estetinių problemų ribas ir piešia plačius panoraminiu mūsų dramatiškos istorijos paveikslus: čia nemaža neįprastų vaizduotę audrinančių detalių. Jis tarsi primena suvokėjams apie milžiniškas teritorijas užvaldžiusios Lietuvos istoriniame kelyje nuolatos besikryžiuojančias vakarietiškas ir rytietiškas kultūrines įtakas. Iš tiesų šis istorinio fono atskleidimas turi didžiulę išliekamąją vertę, nes popiežių kurijos palaiminta krikščioniškoji Vakarų Europa, Bizantijos kultūros tradicijų tesėja Maskva, islamizuota Aukso Orda ir kitos galios iš įvairių pusių spaudė pagoniškąją lietuvių valstybę, vienu metu slopino ir skatino jos gyvybingus kūrybinius impulsus. Prieštaringas LDK valstybingumo kelias – įvairūs pokyčiai, elito rietenos, suirutės, nuolatinės kovos su išoriniais priešais dėl valstybingumo išsaugojimo G. Kazimierėno drobėse iškyla visokiais pavidalais. Čia daug įsimenamų istorinių asmenybių, juos supančių konkrečiu epochos ir kraštoviazdžio dvasią perteikiančių simbolių ir atributų.

prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas 

 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: