Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 70 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279847

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pergalė galėjusi pakeisti istoriją PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Pirmadienis, 28 Gruodis 2009 00:23

Pamąstymai apie Žalgirį

    Žalgirio mūšis laikomas vienu iš reikšmingiausių įvykių viduramžių Europos istorijoje. Svarbus jis buvo ne tik Lietuvai ir Lenkijai, kurių istorija toliau plėtojosi Žalgirio pergalės šviesoje.  Pasibaigė vokiškoji ekspansija į rytus, ilgus amžius varginusi baltus ir slavus. Šituose lemtinguose įvykiuose reikia įžvelgti ir esmines permainas baltų civilizaciniame procese.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

    Žalgirio mūšis užbaigė 400 metų krikščioniškąją ekspansiją į baltų žemes. Krikščionybė galų gale įsigalėjo tose žemėse, bet ne visai taip, kaip planavo jos organizatoriai. Ankstyvieji istorijos šaltiniai rodo, jog baltai visiškai nenorėjo priimti krikščionybės ir griežtai pasipriešino misijonieriams.
    Vienas iš pirmųjų pasirodė  Prahos vyskupas Vaitiekus – šv.Adalbertas. Kaip sakoma jo gyvenimo aprašyme, „jam šovė į galvą puiki mintis: vykti Prūsijos dievų ir stabų nugalėti“.  997 m balandžio mėnesį vyskupas su palyda laivu atplaukė prie prūsų kranto. Jis susitiko su vietiniais žmonėmis ir aiškino savo atvykimo tikslą. Susirinkusieji „piktinosi ir piktžodžiaudami plūdo jį, mirtimi grasino. „Laikyk dideliu pasisekimu, kad nekliudomas ligi čia atvykai. Skubus grįžimas suteiks tau viltį, o mažas delsimas užtrauks tikrą pražūtį. Mus ir visą šią karalystę , kurios angoje mes esame, valdo bendri įstatymai ir vienodas gyvenimo būdas;  o jūs, (katalikai) ir nežinomų mums papročių žmonės, jei šią naktį nepasitrauksite iš čia, ryto metą neteksite galvų.“ Kadangi atvykėliai nepaklausė perspėjimo, jie buvo nužudyti.
    2009 metais Lietuvoje buvo pažymimas  pirmojo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis. Vokietijos Kvedlinburgo analuose buvo parašyta, jog 1009 m. šventas Brunonas, arkivyskupas ir vienuolis, „ Rusijos ir Lietuvos (Lituae) pasienyje, pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių vasario 23 d. nukeliavo į dangų“.
    Prūsus buvo bandoma palenkti visokiais būdais. Karinės pastangos pradžioje buvo nesėkmingos. Lenkijos karalius Boleslovas IV Garbanius 1164 m. sudarė sąjungą su Vokiečių imperatoriumi Fridrichu I ir kartu nesėkmingai užpuolė Prūsą. 1166 m. suorganizavo dar vieną nesėkmingą žygį į prūsų žemes. Prūsai mūšį laimėjo.
    Kyla klausimas, kodėl taip priešinosi baltai, o ypač prūsai, krikščionybės įvedimui? Reikia pažvelgti į Vakarų Baltų socialinį ir dvasinį gyvenimą į jų kultūros savitumus. Istorikai sutinka su nuomone, jog prūsai buvo labiausiai  pažengę kultūros ir religijos srity. Įtakos turėjo gintaro prekyba ir, galima sakyti, gintaro kultūra. Paskutiniųjų metų archeologų tyrimai liudija, jog Vyslos žemupyje jau prieš 4000 metų klestėjo ne tik gintaro gavyba, bet ir ankstyvoji juvelyrika. Visa tai neabejotinai turėjo įtakos to krašto pasaulėžiūrai ir religijai. Sembos pusiasalis palaipsniui tapo svarbiu vakarų baltų kultūros  ir religijos židiniu. Simonas Grunau XVI  a. aprašė legendinius pasakojimus apie prūsų religinę reformą, vykusią prieš 1000 metų, kuomet buvo įkurta vyriausia šventykla Romovė su Krivių  
 Krivaičiu priešky.  1326 metais Petras Dusburgietis savo „Prūsijos žemės kronikoje“ rašė, jog prūsų gyvenamų žemių vidury esanti Romove  su vyriausiuoju žyniu Kriviu, kurį gerbia ir klauso daugelis pabaltijo tautų.    
    Istorikai ir religijos tyrinėtojai teigia, jog vakarų baltų  žemėse vyravo teokratinė santvarka. Todėl tarpgentiniai ryšiai turėjo ne politinį, bet religinį-mitologinį pobūdį. Tą liudija baltų religijos bendrumas, pagrindinių dievų vardai buvo tie patys. Lietuvių religija, kaip ir kitų baltų, buvo didelėje prūsų religijos įtakoje. Manoma, jog  puolant kryžiuočiams prūsų žemes, religinis Romovės centras traukėsi į rytus, ir persikėlė į Lietuvą.
    Kryžiuočių agresija į prūsų žemes buvo tikras religinis karas. Petras Dusburgietis savo „Prūsijos žemės kronikoje“ skatino kryžiuočius, sakydamas:“Juk čia ne jūsų, bet Dievo kova“, o kryžiaus žygių dalyviai eina į karą prieš prūsus ir lietuvius keršyti  „už nukryžiuotojo viešpaties kančias“. Kronikininkas džiaugėsi, kai „švytruojąs Kristaus kariaunos kalavijas ryte rijo netikėlių kūnus“.
    Mozūrijos kunigaikštis Konradas pasikvietė kryžiuočius į Kulmo (Chelmo) žemę, iš kur kryžiuočiai pradėjo karą prieš prūsus. Kryžiaus žygis, pradėtas 1230 metais, krikštijo prūsus krauju, prievarta ir išdavystėmis. Visą XIII amžių Prūsijoje vyko permainingos kovos, prūsų sukilimai ir pralaimėjimai, kol kryžiuočia, galutinai pajungę prūsus,  pasiekė Nemuną. Tuomet prasidėjo kovos su lietuviais, jau spėjusiais sukurti pakankamai stiprią valstybę, ir karas tęsėsi visą XIV šimtmetį iki pat Žalgirtio mūšio. Tą karą  galima pavadinti taip pat religiniu, nors nėra abejonių, jog buvo siekiama įsigyti naujų žemių ir pajungti vietinius žmones savo tikslams.  Lietuvos ideologija buvo grindžiama senąja pagoniškąja religija. Vilniuje, Lietuvos sostinėje, pačiame miesto centre Perkūno šventykloje degė amžinosios ugnies aukuras. Kryžiuočiai taip ir neįstengė peržengti Nemuno sienos. Jei ir įsiverždavo į Lietuvos gilumą, turėdavo grįžti atgal.



LAST_UPDATED2
 
Komentarai (5)
BituteKu
5 Ketvirtadienis, 31 Gruodis 2009 21:31
as linkes ziuret i isTorija is samokslo teorijos tasko.
ar Hitleris tycia pralaimejo kara, budamas 24km nuo Maskvos, kuri buvo visiskai neginama?
ar Stalinas laimejo kara?
manau, kad pirmam nedave laimet, o antram leido "laimet".
manau, kad karus ir revoliucijas laimi tie, kas juos sukuria, bet ne tie kurie dalyvauja
Lietuvos-kryziuociu atzvilgiu - Lietuva jau buvo zydu rankose, ir kryziuociai tapo kaip ir nereikalinga jega siam regione.
del tycinio pralaimejimo - manau, greiciausiai lietuviams buvo nutekinta svarbi informacija, gal dar ir tobulesnes ginkluotes atsiusta
kas geriau ganys naujai isigyta banda, jei ne "lietuviski" kunigaiksciai, dabar jau suzydejusy Lietuvos elita zydams reikejo apsaugoti nuo kryziuociu
sb
4 Ketvirtadienis, 31 Gruodis 2009 17:24
BituteKu
kaip saldainis? Tyčia prakišo mūšį?
BituteKu
3 Ketvirtadienis, 31 Gruodis 2009 02:33
as tik norejau pasakyti, kad krikscionybes priemimas ir buvo visiska lietuviu kapituliacija.
kad zalgirio musis - tik saldainis lietuviams uz savo prazudytas nemirtingomis galejusiom tapti sielas.
taip, kaip patys zydai sako, krikscionybe - adaptuotas judaizmas dvikojams gyvuliams
sb
2 Trečiadienis, 30 Gruodis 2009 22:34
BituteKu
tai tiesiai sakyk-žydų dievo, kurį jie kaip pandoros skrynios turinį išleido į pasaulį ir kuris sugriovė harmoniją, tikra pavertęs į dirbtina.
Pergalė galėjusi pakeisti istoriją
1 Trečiadienis, 30 Gruodis 2009 20:50
"Pagaliau atėjo neišvengiamas Lietuvos valdovų sprendimas priimti krikštą ir tokiu būdu atimti iš kryžiuočių pagrindinį argumentą, kuriuo jie naudojosi, gaudami nuolatinę materialinę ir politinę pagalbą iš krikščioniškosios Europos."

tai ir buvo krikscionybes dievo tikslas.
pagoniu sielos prarado galimybe tapti nemirtingomis per reinkarnacijas ir atsidure ant krikscioniu dievo pietu stalo (dabar dievas "susilieja" su krikscioniskomis sielomis, pragyvenusiomis vienintele inkarnacija,arba paskutine).
o,kadangi tikslas pasiektas, tai irankis to tikslo tapo nebereikalingas, tai ir buvo LEISTA krikstytiems lietuviams laimeti zalgirio musi, kad paslept tikraji uzkariavimo tiksla.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: