Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 24 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162944

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Kova dėl išlikimo (XIII a. – XV a.) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Sekmadienis, 06 Gruodis 2009 01:03

XII a. pabaigoje XIII a. pradžioje prasidėjo vokiečių riterių ekspansija į rytinę Baltijos jūros pakrantę. 1202 m. dabartinėje Latvijos teritorijoje buvo įkurtas kalavijuočių ordinas. Vokiečiai pagonių krikštijimo pretekstu ketino kolonizuoti visas baltų žemes. Nors atskiras lietuvių gentis jungė žemių konfederacija, dar nebuvo aiškios centrinės valdžios. Reikėjo skubiai sutelkti Lietuvos administravimą ir bendrą karinį vadovavimą į vienas rankas. Tokiu vienytoju, valstybės kūrėju tapo karalius Mindaugas.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
   

 

Laida "Pokalbiai pilyje", I-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje"  II-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv

"Pokalbiai pilyje"  III-dalis  http://www.sarmatija.lt/index.php/tv


Tuo tarpu kalavijuočių (Livonijos) ordinas, turėdamas moderniausią to meto ginkluotę, būdamas puikiai organizuota karinė jėga, greitai pašalino lietuvių įtaką iš latgalių teritorijos ir nesunkiai juos nukariavo, po to toks pat likimas ištiko kuršius, žiemgalius ir sėlius, galiausiai ordinas priartėjo prie pačios Lietuvos. 1230 m. dabartinėje Vakarų Lenkijos teritorijoje įsikūrė dar pavojingesnis priešas – vokiečių kryžiuočių ordinas. Pastarasis nukariavo baltų prūsų žemes ir taip pat priartėjo prie Lietuvos. Abu vokiečių ordinai vieną po kito nukariavę visus lietuvių giminaičius tą patį ketino padaryti ir su Lietuva. Tačiau Lietuva jau buvo valstybė, turinti kariuomenę ir galinti organizuotai priešintis ilgesnį laiką.



1236 m. kalavijuočiai surengė didelį žygį į Šiaulių žemę, tačiau buvo sutriuškinti Saulės mūšyje. Po šio pralaimėjimo Livonijos ordinas savarankiškai veikti nebesugebėjo ir tapo kryžiuočių ordino dalimi. 1260 m. žemaičiai nugalėjo jungtinę kalavijuočių ir kryžiuočių kariuomenę Durbės mūšyje. Nusistovėjo ilgalaikės fronto linijos su kryžiuočiais ties Nemuno upe (Klaipėda jau buvo vokiečių užgrobta), su kalavijuočiais maždaug ties dabartine Lietuvos ir Latvijos siena. Lietuva buvo įtraukta į žūtbūtinį karą, trukusį iki pat 1410 m. Visą tą laiką vokiečiai rengdavo reidus į Lietuvos teritoriją ir ją siaubdavo, siekdami sunaikinti Lietuvos ūkį  ir kartu paralyžiuoti lietuvių gynybinį potencialą. Lietuviai atsakydavo tokiais pat žygiais į ordino teritoriją. Taigi laimėti turėjo ta pusė, kuri turėjo daugiau resursų. Vokiečiai kovai prieš pagonis gaudavo paramą iš visos krikščioniškosios Europos. Žygiuose prieš Lietuvą dalyvaudavo vokiečių, čekų, vengrų, olandų, prancūzų, anglų ir daugelio kitų šalių riteriai.



Lietuviai kovojo vieni, visa Lietuvos ekonomika, socialinė struktūra buvo orientuota vien į karo reikmes. Nespėjusi suvienyti visų baltų genčių Lietuva buvo per maža kariauti ilgą, sekinantį karą. Todėl jos valdovai nukreipė žvilgsnius į rytus, į totorių ordų nusiaubtos ir susiskaldžiusios Rusios žemes. Dar Mindaugas pradėjo jungti prie Lietuvos dabartinės Baltarusijos žemes. Gediminas ekspansiją į rytus pavertė sistema ir ėmė jungti vieną po kitos rusiškas sritis prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip Lietuvai parūpindamas būtinų kovai su vokiečiais ekonominių ir gyvosios jėgos rezervų. Dar aktyviau įtaką Rusioje plėtė Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis. Šių valdovų valdymo metu Lietuvos karinė padėtis buvo labai sudėtinga. Ėmė stiprėti Maskvos kunigaikštija, siekusi vienyti po savo vėliava Lietuvos užimtas Rusios žemes, su Lietuva dėl rytinių žemių ėmė stipriai konkuruoti totoriai, taip pat Lenkijos ir Vengrijos karalystės. Kryžiuočiai sutelkė iki tol didžiausius pajėgumus ir ėmė spausti Lietuvą vis stipriau. Lietuvos kariuomenei teko kovoti trimis keturiais frontais vienu metu. Kariuomenė nuolatos kovojo likviduodama vis kylančius pavojus visuose pasieniuose. Lietuviai, kovodami su moderniausiomis Europos kariuomenėmis, turėjo sparčiai tobulėti taktiškai ir technologiškai. Atvirame mūšio lauke kovodami su vokiečių sunkiąja kavalerija ir turėdami tik lengvai ginkluotus karius lietuvių karvedžiai turėjo demonstruoti neeilinį sumanumą. Lietuvos kariuomenė greitai perimdavo Europos karinių technologijų naujoves. Greitai buvo įsisavinta ir ne taip seniai tada kryžiuočių pradėta naudoti artilerija.

 

 

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (12)
kova del islikimo
12 Sekmadienis, 14 Lapkritis 2010 16:46
idomu, tik labai daug skaityt
Tie vokiečio išgalvoti baltai viską i
11 Antradienis, 08 Gruodis 2009 21:03
Vardulis
Tie vokiečio išgalvoti baltai viską ir supainioja. Nebuvo jokių baltų. Lietuviai iki krikšto vadinosi gudais, iš čia ir Žemoji Getija ir Aukštoji. Getija tai lotyniškas Gudijos varijantas. Po krikšto žodis gudas tapo tas pat kas pagonis, keiksmažodis. Dabar gi šis žodis reiškia kitatautį-kitos religijos žmogų, kas senais laikais buvo vienas ir tas pat (na tautybė ir tikėjimas).
Kriviciai - nuo zodzio kriviai. ir abejo
10 Antradienis, 08 Gruodis 2009 13:26
Kriviciai - nuo zodzio kriviai. ir abejoju, ar jie buvo slavai. ir apskritai - man irgi nepatiko, kad rasoma apie rusios zemes. Juk Kijevo Rusia buvo labai baltiska valstybe
Pasiskaitykite kokių taisyklių laikosi
9 Antradienis, 08 Gruodis 2009 10:17
Vardulis
Pasiskaitykite kokių taisyklių laikosi „objektyvusis“ Baranauskas:

http://forum.istorija.net/forum2001/taisykles.lt.htm

Ir visiškai suprantama, kas moka pinigus – tas užsako ir muziką. Jis dirba tautos priešams, labai galimas dalykas. Tiesa, skaitinėjau jo Gedgaudo „paneigimus“, kuriuose apart prasimanymų bei pasišaipymų jokių faktų nepateikia. Koks gali būti mokslas, kai, tiesiog, atsiribojama nuo nepatogių teorijų ir faktų? Aišku koks – užsakytas.
Istorikas Tomas Baranauskas, kuris man a
8 Antradienis, 08 Gruodis 2009 08:56
Kęstutis
Istorikas Tomas Baranauskas, kuris man atrodo pakankamai objektyvus, Pichel-Žemaitija įvertino: geriausiu atveju tai grožinė literatūra, arba mokslinė fantastika. T.Baranausko tinklalapis ...istorija.net.
Ir patebejau toki dalyka kad istorikai k
7 Antradienis, 08 Gruodis 2009 00:51
Algis
Ir patebejau toki dalyka kad istorikai kazkodel tai nelabai nori ar dar del kazkokiu kitokiu priezasciu kalbeti apie iki Mindaugo Lietuva.
Jei čia apie "Chas. L. Thourot Pichel -
6 Pirmadienis, 07 Gruodis 2009 22:51
Jei čia apie "Chas. L. Thourot Pichel - Žemaitija. Nežinoma istorijoje." Tai ir man įdomu. Nes nemažai kur skaičiau, kad ši istorija yra "neatitinkanti faktų" ar kažkas panašaus. Taip pat daugiau jokiuos istorijos vadovėliuose nepastebėjau apie žemaičių kunigaikščio Ringaudo kovą su ChingisChano sūnumi. Yra tik kai kur kitur minima, kad buvo į Lietuvą užklydus Aukso orda, bet apie Ringaudą neužsimenama.
Sveiki, man idomu kiek yra tiesos parasy
5 Pirmadienis, 07 Gruodis 2009 20:16
Algis
Sveiki, man idomu kiek yra tiesos parasyta knygoje "Zemaitija", nes jei ten yra tiesos pakankamai tai musu valstybe tada jau turejo pirmasias patrankas iki Mindaugo laiku ir vieni pirmuju Europoje buvom sukure paraka tai apie kokia lengvaja ginkluote tada galima sneketi, nes kaikuriuose slatiniuose yr uzfiksuota Kad pagonims padedaves Perkunas.
Reiktų pridurti, tik kad apylygės jėg
4 Pirmadienis, 07 Gruodis 2009 17:17
Vardulis
Reiktų pridurti, tik kad apylygės jėgos gali kariauti šimtmečius. Pralaimėjome,.. visai krikščioniškai suvienytai Europai. Taigi technologinis ir kultūrinis pranašumas buvo „pagonių lietuvių“ pusėje! Neteigsite gi, kad turėjome gyventojų skaičiaus pranašumą! Krikščioniška Europa už šią savo pergalę sumokėjo labai brangiai, kad spėriai teko renesansą paskelbti – nebeliko pakankamai katalikų fanatikų kitiems smegenis pst.
Vėl tas pačias prokrikščioniškas pa
3 Pirmadienis, 07 Gruodis 2009 17:07
Vardulis
Vėl tas pačias prokrikščioniškas pasakas skiedžia:
„suvienyti baltų genčių“, „modernus ordinas“, „tik lengvai ginkluoti kariai“, „nusiubtos Rusios žemės“.
Sarmata.
Vikas teisinga iskyrus tikrinius vardus.
2 Pirmadienis, 07 Gruodis 2009 09:53
Vikas teisinga iskyrus tikrinius vardus.Stai antikos poetas Publii Ovidii Nazo.Runomis:Pune Neris Beiruto Kedro kova su Palmira bendraminciu viloje.Sarmatai fikcija ir stai kodel:Zvaigze "theta Double Double".Runomis:Catholca Ta Buras B'eiruto ledo...
Aiskia matosi,kad burai tabu.Catholika uzdraude ka nors rasyti apie burus,angelus,taurus skalius.Mindaugas isniro tik del kriksto.Jie slapste,o zydai ju paslaptis zemelapyje ir zvaigzdelapyje uzsifravo.As isifravai.Stai ir vaiskas.Griuva Katholika ir oficiali istorija.As netylesiu.
Iš principo, tos žemės dar neseniai 1
1 Sekmadienis, 06 Gruodis 2009 20:42
Iš principo, tos žemės dar neseniai 10 amžiuje buvo ne slavų , bet baltų. Minskas pvz, dar be archeologinių įrodymų o tik vien istoriniuose Kijevo metraščiuose minimas kaip Lietuvių žemės. Ir tas krivičių pleištas padalinęs baltų žemes į dvi dalis - buvo didžiausias smūgis baltų gentims. Taigi, baltai dar galėjo atsimint padavimuose , kad tai jų protėvių žemės, o ne kaip užgrobimai. Vytautas beje kažkur taip ir vadina, kad tai jo protėvių žemės.

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: