Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 49 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6174231

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Apie Pagoniškos Lietuvos atsilikimą PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 19 Lapkritis 2009 00:00

DĖL E. GUDAVIČIAUS KONCEPCIJOS APIE PAGONIŠKOSIOS LIETUVOS ATSILIKIMĄ


Kaip jie vertina istoriją - šlovina ar gėdijasi jos, štai pagal ką derėtų spręsti apie žmones.
Elias Canetti

 

„Piniginiai" klaidžiojimai ar klaidinimai?
Pagoniškosios Lietuvos pinigų istorija ne mūsų valia yra įgavusi politinį ir ideologinį aspektus. Dar XIX a. kai kurie šovinistiškai nusiteikę kaimynų tyrinėtojai įvairiais būdais bandė nuvėlinti pinigų Lietuvoje atsiradimą ir šitaip pagrįsti jos ūkinį, kultūrinį atsilikimą ir įrodyti svetimųjų, kultūrtregerių* teigiamą poveikį mūsų kultūrai. Vien dėl to labai svarbu nešališkai paaiškinti ir datuoti mūsų pinigų istorijos faktus. Apmaudu, kad šiandien kai kurie mūsų tyrinėtojai, skirtingai nuo kaimynų mokslininkų, sąmoningai ar nesąmoningai tarytum seka kultūrtregerių įmintomis pėdomis. Susidarė paradoksali padėtis: rusų mokslininkai ieško būdų įrodyti kuo ankstyvesnį pinigų pasirodymą rytų slavų kunigaikštystėse, o mūsų istorikai elgiasi priešingai. Ypač pavojinga, kai mintys apie lietuviškų pinigų vėlavimą nuskamba iš autoritetingų mūsų istorikų lūpų.
E. Gudavičius teigia, kad XII a. Lietuvos „Amatininkai atsiskaitydavo savo dirbiniais" (1, p. 88). Tokie atsiskaitymai, arba pinigai, specialistams nežinomi. Nebent autorius mintyje turėjo sidabro papuošalus, kurie, kai kurių tyrinėtojų nuomone, I tūkstantmečio antrojoje pusėje įgijo vertės mato, t. y. pinigų funkciją (2, p. 43). Jeigu taip, reikėjo atitinkamai parašyti. Dabar susidaro įspūdis, kad E. Gudavičius XIII a. Lietuvoje mato tik natūrinius prekių mainus, neigia Lietuvą turėjus savus pinigus - sidabro lydinius (kapas, arba ilguosius). Šį teiginį dar labiau sustiprina toks tolesnis jo samprotavimas: „Pinigus jai [Lietuvai - V. T.] pakeitė skandinaviškąja svorių sistema paremti vadinamieji ilgieji <...>" (1, p. 90). Išeitų, jog jis ilgųjų nelaiko pinigais, o tik pastarųjų pakaitalais. Tai mokslinė netiesa, nes daugelio šalių mokslininkų seniai įrodyta, jog viduramžiais pasaulyje pinigai buvo sidabras (lydinių ar monetų pavidalu). Sidabro lydinius kaip pinigus naudojo daugelis Lietuvos kaimynų. Tais laikais dar nebuvo žinomi pinigų (sidabro) pakaitalai (banknotai, nepilnavertės monetos). Pakaitalai neturėjo savo vertės, negalėjo atlikti tarptautinių mokėjimų ir lobių funkcijų.

 

Seniausi lietuvių metaliniai pinigai - sidabro lydiniai, vadinami kapomis, ilgaisiais. XII-XIV a. Nuotr. iškn. „Lietuvos istorijos paminklai", Vilnius, 1990
 

Gerai žinoma, kad mūsų protėviai kaupė sidabro lydinius. Tai parodo archeologų surasti gausūs ir turtingi lydinių lobiai. Taip pat mokslininkų išaiškinta, kad lietuviški ilgieji plačiai buvo pasklidę Vokietijoje, Lenkijoje, rytų slavų kunigaikštystėse, Moldavijoje; buvo kaupiami Krokuvos miesto kasoje; Vokiečių ordino naudoti kaip apskaitos vienetas, 1411 m. Naugardas buvo nusprendęs savo tarptautiniams mokėjimams greta vokiečių pinigų naudoti ilguosius (3, p. 57). Taigi ilgieji buvo ne pinigų pakaitalai, bet tikrieji, pilnaverčiai pinigai. Laikant ilguosius pinigų pakaitalais, beveik nusiritama į kultūrtrėgerininkų pozicijas, kurie bandė ir tebebando (pvz., lenkų numizmatas R. Kiersnovskis) įrodyti, kad lietuviai sidabro lydinius naudojo ne kaip pinigus, bet kaip žaliavą papuošalams gaminti. Reikia įsidėmėti, kad ilgųjų piniginės paskirties neigimas savaime implikuoja Lietuvos ūkio atsilikimo, jo nepriaugimo iki pinigų reikalingumo teigimą. Ką reiškė ir rodė savų metalinių pinigų įvedimas, tiksliai yra pastebėjęs žymus estų mokslininkas H. Morą. Jis, palaikydamas kitų nuomonę dėl ilgųjų apyvartos atsiradimo Xa., rašė, jog šis faktas rodo, kaip Lietuvoje buvo išaugęs prekybos vaidmuo (4, p. 119).Pagaliau manymas, kad ilgieji buvo pinigų pakaitalai, yra tautologija, nes išeitų, jog pinigus (sidabrą) pakeitė sidabras (jo lydiniai). E. Gudavičius galutinai išstumia ilguosius iš pinigų „sosto", matydamas jų įkartose, įpjovimuose nuosavybės ženklus (5, p. 85). Tokį jo požiūrį jau kritikavo numizmatai E. Ivanauskas su M. Balčiumi ir archeologas prof. A. Luchtanas. Jie nurodė, kad XII-XIV a. lietuviai turėjo pakankamai tobulus daiktų asmens ženklus, todėl ilgųjų nebūtų žymėję primityviais ženklais (6, p. 440; 7, p. 70). Bet juk svarbiau yra kitkas - nuosavybės ženklais pažymėti ilgieji būtų praradę pinigų funkcijas, jų esmę. Geriausiu atveju jie būtų tapę uždarais pavienių didžiūnų pinigais, panašiais į vadinamuosius Pavlovo respublikos ar Rusijoje pilietinio karo laikais restoranų, kavinių, pirčių leistus „pinigus". Ženklinti ilgieji jokiu būdu nebūtų atlikę tarptautinių pinigų funkcijos. E. Gudavičius neneigia fakto, kad ilgieji buvo naudojami atsiskaityti su užsienio pirkliais. Priešingai, jis juos tiesiog „ištremia" į tarptautinių mokėjimų sferą: „<...> ilgųjų apyvarta buvo naudojama tik tolimoje prabangos reikmenų apyvartoje' (8, p. 25).



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: