Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 33 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6172764

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Prisiminkime LIETUVOS valstybės vadovus, ir Birželio 14-osios aukų atminimui. PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Šeštadienis, 13 Birželis 2009 17:18
2009 m. liepos 12 d. numatoma Lietuvos valstybės vadovų kaita, šią dieną savąjį darbą baigs
Prezidentas
 Valdas ADAMKUS (kilęs iš Kauno).
Ką žinome ir nežinome apie savus paskutiniųjų šimtmečių vadovus?
Kas ir iki kurio meto yra vadovavęs Lietuvai:
iki
2004-04-06 (nušalintas) Rolandas PAKSAS (gim. Telšiuose),
1998-02-26 Algirdas Myk. BRAZAUSKAS (g. Rokišky),
1993-02-25 (nuo Valstybės atkūrimo 1990-03-11) Vytautas LANDSBERGIS (g. Kaune);

1953-05-30 (prie SSSR valdymo) Jonas ŽEMAITIS (g. Palangoj);
1940-06-15 (SSSR okupacija; išvyksta vėl) Antanas SMETONA (g. Užulėny, Ukmergės r.),
1926-12-17 (nušalintas) Kazys GRINIUS (g. Selemos Būdoj, Pašešupio ar kitaip Starapolės ap.),
1926-06-07 Aleksandras STULGINSKIS (g. Kutaliuose, Šilalės r.),
1919-01-02 Stasys ŠILINGAS (g. VILNIUJ),
1918-02-16 ar iki 17 d.? (paskelbus Valstybės atkūrimą) Jonas BASANAVIČIUS (g. Ožkabaliuose, Vilkaviškio r.);

1795 m. Stanislovas Augustas Poniatovskis (g. Baltarusijoje),
(1764)* 1763 m. Augustas III - Friedrich August (g. Drezdene, Saksonijoje; dab. Vokietijoje, kur buvo VDR),
1733 m. Augustas II (g. Drezdene, Saksonijoje; dab. Vokietijoje, kur buvo VDR),
1709 m. Stanislovas Leščinskis (g. Lvove, atv. iš Poznanės),
(1697) 1696 m. Jonas Sobieskis (g. Lenkijoje),
(1674) 1673 m. Mykolas Kaributas Višniaveckis (g. Lenkijoje),
(1669) 1668 m. Jonas Kazimieras (Vaza),
1648 m. Vladislavas Vaza (g. Lobzove, Lenkijoje),
1632 m. Zigmantas Vaza (g. kalėjime švedų valdose),
(1588) 1586 m. Steponas Batoras - Batory Ištvan, turkų įsiūlytas vengrų didikas (g. Transilvanijoje?),
(1576) 1574 m. Henrikas Valua (Aleksandras Eduardas) (g. Fontenblo Prancūzijoje, ir pabėgo į Prancūziją, ją valdyti),
(1573) 1572 m. Žygimantas Augustas ir
- 1569 m. Lietuvos valstybingumo susivaržymas Liublino unija,
1548 m. Žygimantas II (Aleksandras),
1506 m. Aleksandras,
1492 m. Kazimieras,
1440 m. Žygimantas (Sigismund) (žinom tik šiuo, - krikšto vardu),
1432 m. Švitrigaila,
1430 m. Vytautas,
1392 m. Jogaila,
1382 m. Kęstutis,
1377 m. Algirdas,
1345 m. Jaunutis,
1341 m. Gediminas,
1316 m. VYTENIS;

iki 1294-95 m. ganėtinai tvirtų duomenų apie vadovavimą Valstybei veik neturime (tad čia pateikiama šie galimi iš 3):
pagal Stasį Naginską (LNB rankr. F116-79-32p.), iki
1294 m. Butgirdas,
1285 m. Daumantas,
1281 m. Traidenis,
1270 m. Švarnas,
1269 m. Vaišelga,
1264 m. Treniota...

pagal Tomą Baranauską, iki
1295 m. Butvydas,
1291 m. Butigeidis,
1285 m. Daumantas,
1281 m. Traidenis,
1269 m. Švarnas,
1267 m. Vaišalgas,
1264 m. Treniota...

pagal kt. mažiau patikimus? slavų-krikščionių įr. (par. G.Papinigio), iki
1294 m. Butvydas (Пукувере; Лютувер),
1292/1291 m. Budigeidis/Budikydas,
1284 m. Narimantas,
1282/1281 m. Traidenis,
1280 m. Trabus (gal Trabys/Trobys?),
1278 m. Giliginas,
1275 m. Gerimantas (Гермунд), Šventaragio sūnus,
(1270/1269 m.?) Viligaila (Vilniaus paveldėtojas?),
1269 m. Švarnas,
1268/1267 m. Vaišelga,
1264 m. gegužė Treniota,
1264 m. sausis? Tautvila...

Kiek daugoka klausimų, ypač nuo pat 1219 metų, kai septyni Lietuvos žemių valdovai Živinbutas (iki Jotvos), Daujotas su broliu Viligaila (Neries Aukštaičių), Dausprungas su broliu Mindaugu (Deltuvos-Nalšios?), Žemaičių Erdvilas ir Vykintas (vėliau šventęs pergalę Saulės mūšyje?), dalyvaujant dar 14-ai žemesniųjų lietuvių kunigaikščių sudarant taiką su Volyne
(,)
 galėjo ir tiesiogiai įtakoti būsimą Lietuvos apvienijimą. Rasime dar daugybę ir visai netikėtų atsakymų.

O vieną jau žinome, - nuo 2009 liepos 12 dienos Valstybės vadovo
tarnystėje savąjį darbą pradės pirmoji istorijoje Vadovė-Moteris, būsima prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kiek žinome, - ji yra gimusi Vilniuje, Lietuvos sostinėje; tad ir jos galių palaikymą nuo pat pirmojo oro gurkšnio čia įgavusi.

Prisiminę kas birželio 14-osios 1941 metų netektyse buvo nublokšta, pragaišinta iš Tautos atminties; karo sūkuriuose nelaisvėn išvežtųjų ir negrįžusių atminčiai skirkime bent šią šventą atminties akimirką ir pamastykime apie juos, save bei savosios Lietuvos Ateitį.

* Skliausteliuose metai (iki 1573), kai Lietuvoje vadovo neturėta.

Giedrius Papinigis

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: