Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 59 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6175235

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Algirdo epochos mįslės (1-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Šeštadienis, 23 Gegužė 2009 03:00

Nustatyta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo kūnas buvo sudegintas Gudulinės kaimo ribose esančio Kukaveičio kalno teritorijoje.
Archeologas Vykintas Vaitkevičius sako, kad kunigaikščio kremavimo vietos paieškos prilygo tikram detektyvui. „Šiuo metu turime visas sąlygas pradėti tyrimus. Pabandysime atrasti vieną iš mūsų pagoniškos Lietuvos valdovo kapų“, – tikina jis.
Numatyta, kad nauji žvalgymai turėtų būti pradėti dar šiemet.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Beveik prieš metus tyrinėtojas V. Vaitkevičius buvo nustatęs apytikslę Algirdo sudeginimo vietą.

Ant kelio užvedė istorikai

Arasti kunigaikščio Algirdo palaikų kremavimo vietą archeologui V. Vaitkevičiui padėjo istorikai Mirioslavas Gajevskis ir Arimeda Vojavodskaitė.

„Jie atkreipė dėmesį, jog XV amžiaus antroje pusėje gyvenęs Lenkijos istorikas Janas Dlugošas kronikoje mini Šventą giraitę, kurioje po mirties buvo sudegintas didysis kunigaikštis Algirdas.

Aišku kilo intriga. J. Dlugošo nurodyta lokalizacija (rašytiniuose šaltiniuose paminėta vieta XVIII a. pab. – XIX a. pr. dar buvo gerai žinoma, vėliau jos pavadinimas nunyko, ji egzistavo legendos teisėmis, niekas nenumanė, kad tokia vieta realiai yra) atitiko teritoriją netoli Maišiagalos (maždaug trys kilometrai į Šiaurę nuo jos).  

Tai tokia visai nedidelė gyvenamoji vietovė, galima sakyti, vienkiemis netoli Maišiagalos“,– istorijos pradžią prisiminė archeologas.

Pasak V. Vaitkevičiaus, J. Dlugošo kronikoje minima, kad kunigaikščio Algirdo palaikai buvo sudeginti ant Kukaveičio kalno esančiame šventame miškelyje netoli Maišiagalos pilies.

„Aišku, tada atėjo eilė archeologijai, kiek archeologija yra pajėgi aptikti tas liekanas, kurios galėjo likti po to, kai iškilmingų laidotuvių metu buvo sudeginti Algirdo palaikai, kartu su aštuoniolika žirgų (bent jau taip nurodo metraščiai), kartu su brangiausiomis įkapėmis, daiktais ir visu tuo turtu, kuris iš tiesų prilygo to meto imperatoriaus turtui“, – pasakojo pašnekovas.

Atrasta vieta domina archeologus

Patikrinus ir nustačius, kad apytiksliai lenkų istoriko aprašytoje kunigaikščio Algirdo kremavimo vietoje iš tikrųjų buvo sudegintas šis valdovas, kilo daugybė klausimų.

„Visa šita istorija iš tikrųjų aukščiausio lygio detektyvas, kuriame ieškotojų vaidmenyje dalyvauja archeologai. Yra keliamos ir tikrinamos kelios prielaidos.

Pirmoji prielaida galėtų būti tokia, kad po to, kai didžiojo kunigaikščio Algirdo kūnas buvo įdėtos į ceremonijos laužą, galbūt toje pačioje vietoje galėjo būti įrengtas ir jo kapas (galbūt supiltas pilkapis, galbūt ta vieta apkasta simboliniu grioviu, galbūt kažkokiais kitais būdais tas kapas pažymėtas neperkeliant jo niekur kitur).

Kita prielaida galėtų būti, kad palaikai (ar tai kas iš jų liko) buvo išrinkti iš tos vietos, kur įvyko iškilminga sudeginimo ceremonija, ir palaidoti kažkur kitur. Bet kyla klausimas – kur? Galbūt ten pat netoliese, kur mes jau esame aptikę buvus laidojimo vietas, t.y. didžiojo kalno Kukaveičio papėdėje (šiandien jis taip nebevadinama, tačiau jo istorinis vardas yra Kukaveitis – dabar ši vieta atskiro pavadinimo neturi, priklauso Gudulinės kaimui)“, – atradimais dalinosi archeologas V. Vaitkevičius.

Anot jo, netgi tuo atveju, jeigu kunigaikščio Algirdo kaulai buvo išrinkti iš laužo ir kapas įrengtas kur nors kitur, atrasta vieta kelia nemažą susidomėjimą.

„Faktiškai tai vienintelė vieta, kuri susijusi su kapu, palaidojimu, žmogaus išlydėjimu į kitą pasaulį, turiu omenyje, pagoniškos Lietuvos valdovą. Nė apie vieną ar kitą valdovą nieko panašaus ir net truputį panašaus negalime pasakyti, išskyrus legendą apie Šventaragio slėnį Vilniuje, kur pasakojama, kad Kęstučio palaikai buvo sudeginti. Bet vėlgi – mes nežinome, kur jie palaidoti.

Skirtumas toks, kad Vilniaus Šventaragio slėnis yra urbanizuota miesto dalis ir pradėjus archeologinius tyrimus kažin ar apskritai pasisektų rasti kokių nors liekanų. Lygindami Vilniaus Šventaragio situaciją su Gudulinės Kukaveičiu matome milžinišką skirtumą.

Gudulinėje šiuo metu yra visos sąlygos pradėti tyrimus ir yra tikimybė, kad juos gali lydėti sėkmė. Mes turime unikalią galimybę pabandyti atrasti vieną iš mūsų pagoniškos Lietuvos valdovo kapų“, – teigė pašnekovas.

Visas straipsnis:  http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/95324

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (3)
zmogus3
3 Antradienis, 05 Spalis 2010 17:24
Algirdas rodos buvo vedes Tveres kunigaikstaite, taigi krikscione. O kaip jam ja leido vesti jeigu jis buvo pagonis? Butent jai Vilniuje buvo pastatyta pravoslavu cerkve and kurios yra apie tai liudijantys uzrasas...
na jai pradėjau
2 Penktadienis, 27 Rugpjūtis 2010 17:27
Algirdas gimė rišant pėdus ir jo reikšmė "Šienpjovis" - pakuždėt galiu tuputi:)
kiek šalto vandens (vans duo; H2O):)
1 Penktadienis, 27 Rugpjūtis 2010 17:20
"Gudulinės Kukaveičiu"
Ar gali kalnas eiti ir dar iš Pagirių kaimo?
Ieškote to ko niekada ten nebuvo. Išsiaiškinkite visų pirma tikrąjį Algirdo vardą mieliji.
Ir kas yra pagonis - ar tas kuris ant lietuvos herbo (ginantis)? ar tas, kuris šiandien į žvaidždes žiūrintis ir nesuprantamas (sako vokiškos)dainas dainuojantis?

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: