Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 94 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6175269

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai (2-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Antradienis, 12 Gegužė 2009 20:36

Goštautai – lietuvių kilmės LDK didikų giminė, viena įtakingiausių giminių XIV-XVI a., tuo metu besivaržiusi tik su Kęsgailomis ir nuo XV a. pabaigos – su Radvilomis. Giminė iškilo kunigaikščio Kazimiero laikais, kai 1440 metais suvaidino svarbų vaidmenį ponų tarybai perimant valdžią ir išrenkant trylikametį Jogailos sūnų didžiuoju kunigaikščiu. Šiai ponų tarybai vadovavo Jonas Goštautas, tuo metu buvęs Vilniaus vaivada.
Garsiausias giminės atstovas – Albertas Goštautas, Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, I Lietuvos Statuto sudarytojas.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui reikėjo daug ir gerų karių, ir jis didino bajorų skaičių. XV1a., kai buvo nutrauktas valstybės žemių dalinimas bajorų nuosavybėn, jų liko tik trečdalis. Du trečdalius jau turėjo bajorai. Didysis kunigaikštis, dosniai dalindamas valstybės žemes, sudarė ir stambius dvarus – latifundijas. Jų apimtis matyti iš 1528 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenės surašymo.

Bajorai siuntė vieną raitelį nuo turimų 8 kiemų.

Visa valstybė turėjo 2776 raitelius, o iš jų etninė Lietuva - Vilniaus, Trakų vaivadijos ir Žemaičių seniūnija - atsiuntė 2478 raitelius. Iš to skaičiaus Kęsgailos - 768, Radvilos - 621, Goštautai - 466, Astikai - 337.
Pacai, Sanguškos, Svirskiai, Giedraičiai, Valavičiai ir kiti žymiausi bajorai turėjo savo dvarus net keliuose pavietuose (districts).
 
Išdalinęs valstybės žemes, didysis kunigaikštis pats tapo priklausomas nuo stambiųjų bajorų. Valdovų privilegijomis bajorams buvo kuriamas jų luomas. Pradžią davė 1387m. Jogailos privilegija, o užbaigė 1567m. Lietuvos Statutas (Teisinis kodeksas). Per tą laiką bajorai gavo apie 40 privilegijų. Kuriant bajorų luomą su išimtine žemės nuosavybe, nuolat buvo siaurinamos valstiečių teisės.
Bajoras savo valdoje dominijoje tapo viešpats. Be jo žinios niekas (taip pat ir valstybė) negalėjo rinkti mokesčių, administruoti ir teisti jo valstiečių. Po valakų reformos 1557m. valstiečiai prarado žemės nuosavybę ir asmens teises. Jie ir visas jų turtas tapo bajoro nuosavybe.
Bajoro asmeninės laisvės pagrindinis požymis buvo valdovo garantija,kad jis nebus suimtas be teismo sprendimo.  Nuo XV a. vidurio į pasitarimus valdovas ėmė šaukti ir bajorų atstovus ir kartu spręsti valstybės reikalus.
Bet bajorų atstovai tokiuose pasitarimuose - seimuose dar nevaidino didesnio vaidmens. Viską sprendė stambieji bajorai-didikai (magnatai) su kunigaikščiu. 

Visas straipsnis: http://www.lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?t=117

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: