Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 76 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273280

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Tyrimai Šventaragio slėnyje (3-dalis) PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Ketvirtadienis, 16 Balandis 2009 00:00

Pirmoji Vilniaus katedra buvo trinavė, rytinėje dalyje turėjo siauresnę presbiteriją. Ji stovėjo dabartinės Arkikatedros viduryje, tačiau buvo už ją gerokai mažesnė; jos sienos likučių rasta po dabartinės Arkikatedros šiaurinės ir pietinės navų grindimis. Jau prieš 20-30 metų kelta prielaida, kad šios katedros pirmojo statybos etapo pamatai ir yra karaliaus Mindaugo laikų katedra.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Rasta akivazdžių duomenų, kad po kurio laiko ta katedra sudegė, vėliau iš šiaurės pusės padarytas įėjimas, šiaurinėje navoje įrengti katalikų bažnyčioms nebūdingi mūriniai laiptai; teigia, kad XIII a. antroje pusėje pirmosios Katedros sienos panaudotos bandančios konsoliduotis senosios lietuvių religijos šventyklai.

1386-1387 m. ant šios simboliškai nugriautos šventyklos (pirmosios katedros) pamatų buvo sumūrytos naujos katedros sienos. Šiuo metu šis požiūris yra sulaukęs nemaža prieštaringų vertinimų.Tačiau tiriant Valdovų rūmų teritoriją, jų aplinką,randama vis daugiau senosios architektūros su baltišąja plytų perriša statinių liekanų. Į tų ankstyvųjų statinių grupę patenka ir Vilniaus pirmosios katedros pamatų liekanos. Matyt tolesnis šių pamatų vertinimas, jų datavimo nustatymas siesis su visos Vilniaus pilių teritorijos ankstyvųjų pastatų liekanų vertinimu, su bendra Vilniaus pilių praeities pažinimo moksline programa, jos plėtojimu.

Būtina paminėti istoriko prof. Mečislovo Jučo knygoje „Krikščionybės kelias į Lietuvą“ paskelbtą žinią apie Katedros Lietuvoje pastatymą praėjus trejiems metams po Mindaugo krikšto. Štai šio teksto fragmentas: “Kur buvo Mindaugo katedra? Dar 1251 m. Popiežiaus bulėje sakoma, kad Lietuvos karalius pasiruošęs savo lėšomis pastatyti katedrą. 1254m kovo 12 d. Katedra buvo Mindaugo pastatyta, tik neaišku kur ji stovėjo. Politinis ir religinis centrai nebūtinai turėjo sutapti. N. Kitkausko tyrimu, dabartinės Vilniaus arkikatedros šiauriniame šone buvo rasti bažnyčios pamatai ir grindų fragmentai. Apie tai plačiau paskelbė A.Kajeckas. Bet 1259 m. Vyskupas Kristijonas pasitraukė iš Lietuvos.

 

Bus daugiau!

 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: