Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 47 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6172780

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Čigonai ar Romai? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 09 Lapkritis 2012 11:16

Istorija ir kasdienybė

Per keletą šimtmečių į Lietuvą atklystantys čigonai lietuvio žemdirbio sąmonėje sukūrė savotišką mitą apie čigoną arklių mainikautoją, būrėją, vagį ar mažų mažiausiai apgaviką.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Tamsus gymis, pietietiškas temperamentas, išskirtinė išvaizda ir ugningas charakteris - būtent šie bruožai padeda atskirti romų tautybės žmogų. Jie gyvena uždarą, mums nepažįstamą gyvenimą. Oficialiai ši žmonių grupė turi tas pačias teises bei galimybes, kaip ir kiti Lietuvos žmonės, tačiau jos vertinimas visuomenėje turi tam tikrų stereotipų.
Kaip gyvena čigonai, patys save vadinantys romais Lietuvoje šiandien? Kas jiems svarbu? Kiek skiriasi tas lietuviškasis čigono įvaizdis nuo jų pačių savęs suvokimo, išdidžiai įvardijamo –romai - žmonės.
Manoma, kad pasaulyje čigonų yra apie 15 mil.(Čigonai vienas kitą radžathani kalba vadina romais.) Romai yra kilę iš Šiaurės Vakarų Indijos. Metraščiai, užuominos istoriniuose šaltiniuose mini, kad taborai paliko Indiją prieš 1000 metų, pradėjo klajoti po Aziją, vėliau – po Europą, Šiaurės Afriką. .Viena iš gražių pačių romų istorijos versijų apie kažkada Indijos pusiasalyje gyvavusią valstybę Kašmyrą. Šią hipotezę patvirtina faktais apie karą tarp Indijos radžų ir turkų. Pastarieji užėmė Kašmyrą, 70 proc. krašto gyventojų tapo vergais. Merginas, ištekėjusias moteris turkai parduodavo turtuoliams, vyrus nužudydavo arba parduodavo sunkiems darbams. Berniukus pirkdavo turkų, kitų šalių karininkai, auklėdavo sau jaunus karius. Turkai tokius romų karius vadino mameliukais, mirtininkais, jie privalėjo apginti savo poną, jei reikia – net žūti jį gindami. Likę 30 proc. išvengė kraupaus likimo, XIII a. iš Kašmyro patraukė per Himalajų kalnus, Kaukazą, atkeliavo į Gruziją. Gruzijos karalius Dovydas Statybininkas apgynė čigonus nuo vietinių gyventojų, išleido įstatymą, saugantį romus nuo smurto.
 
Iš pradžių čigonai Europoje buvo priimti džiaugsmingai ir noriai. Jie klajojo tarp žmonių, kuriems žemės gabalas ir stogas virš galvos buvo didžiausias turtas, o darbas užimdavo didžiąją dalį dienos. Žinoma, laisvas gyvenimo būdas be nuolatinio užsiėmimo buvo sunkiai priimamas, kaip ir bet kokie pasikeitimai ir nežinomybė, jie tais laikais kėlė nepasitikėjimą ir baimę. Praktiškai nuo pirmųjų dienų Europoje čigonų gyvenimas pradėtas reguliuoti. Ispanijoje XV a. ir XVIII a. jiems buvo draudžiama nešioti tradicinius drabužius, kalbėtis sava kalba ir nurodyta gyventi sėsliai. 1539 metai čigonai buvo išvyti iš Prancūzijos. Panašiai nutiko ir Anglijoje, kai 1530 m. čigonams buvo nurodyta palikti krašta grasinant nelaisve. Po 4 metu įkalinimas buvo pakeisyas mirtoes baisme. Britanijoje čigonai nutautėjo, susiliejo su anglais, airiais, škotais.
Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje ir Rusijoje čigonai niekada nebuvo persekiojami. Gal todėl, kad pagarbą šiai tautai pelnė Rusijos turtuolių pamėgtos puikios čigonų dainos, romansai ir šokiai. Jie buvo nuolatiniai visų reikšmingesnių švenčių dalyviai.
Romai Lietuvoje gyvena daugiau nei penkis šimtmečius. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Aleksandras XV a. paskelbė privilegiją čigonų (romų) vaivadai Vosyliui, pagal kurią šalies romai gavo savivaldą ir teisę laisvai klajoti valstybės ribose.
Žinomi du Lietuvos teritorijos romų karaliai. Vėliau valdovus titulavo ,,čigonų baronais“.,,Baro“ romų kalba reiškia ,,didelis“. Vadovu visuomet išrinkdavo apsiskaičiusį, išmintingą vyrą, gebantį teisingai spręsti konfliktines situacijas.

Genealoginių medžių tyrėjai atsekė kai kurių žymių romų tautybę.
Pasaulyje daug garsių čigonų kilmės menininkų. Vienintelis europietis, turėjęs įtakos Amerikos džiazo raidai, buvo Belgijoje gimęs vokiečių čigonų šeimos atstovas, džiazo gitaristas Django Reindhardtas. Čigonų kilme didžiuojasi garsioji Madona, aktorius Alenas Delonas. Romų kraujo turėjo garsusis Charlie Chaplinas, Elvis Presley’us.


Tautos pagrindinės vertybės yra muzika, meilė, šeima, ištikimybė, begalinė pagarba tėvams bei motinai moteriai. Čigonai neturi bendros religijos ir išpažįsta religiją, dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Tarp jų yra katalikų, stačiatikių, protestantų, musulmonų ir kt. Jie neprisiriša prie liturgijos, o praktikuoja ją savo nuožiūra. Pirmos žinios apie čigonus byloja apie komplikuotą religinio reguliavimo sistemą, moralinius tabu ir įvairius draudimus. Pastebima, kad tolimojoje tėvynėje jie buvo induistai. Tokią teoriją patvirtina čigoniškas žodis trušul, reiškiantis kryžių, kuris kilęs iš tridančio dievo Šyvos atributo.

Kai kurios čigonų profesijos atsineštos dar iš Indijos, pavyzdžiui, ateities spėjimas, metalo apdirbimas (kalvystė), gyvulių dresavimas. Manoma, kad seniausias čigonų užsiėmimas buvo prekyba arkliais ir jų dresavimas, smulki prekyba ir muzikavimas.

Provincialus stereotipinis požiūris neleidžia lietuviams objektyviau pažinti romų etnoso. Nuo klajojimų laikų žinomas čigonų gailestingumas, meilė artimui, nes romų motinos, visuomet atsiklaususios vyro sutikimo, priglausdavo pamestus, beglobius vaikus. Dėl šios tradicijos absurdiško nesupratimo atsirado infantiliški posakiai: ,,Vaikeli, jei būsi blogas, atiduosiu čigonams“, ,,Neik toli, nes pavogs čigonai“. Tradicinio lietuviško kaimo baimė mitiniems svetimiesiems sukūrė ir tradicinius Užgavėnių šventės persirengėlių čigoniškus personažus.
Kaip galėtų jaustis romų berniukas ar mergaitė lietuvių mokykloje, kur vis dar gyvi stereotipai. Mokiniai, mokytojai XXI a. Lietuvoje, Europos Sąjungos valstybėje, dar elgiasi taip, kad romų vaikas verkia iš nuoskaudos. Deja, nacionalinių prietarų įtampa Lietuvoje stiprėja, anot sociologų, su romu kaimynystėje nenorėtų gyventi net 80 proc. Lietuvos gyventojų..
 
Čigonai ir Romai. Lietuvoje, pagal patarlę „čigonas ir liks čigonu“ kažkam tai  XX a. pradžios aistringai šokantys ir dainuojantys margaspalviais rūbais romantiški operečių personažai , kam rusiškų filmų romantiški herojai, o dažniausiai, vis dar – svetimi, atklydėliai, besielgiantis ne pagal vietinius papročius, skurdžiai,, narkotikų prekeiviai.
Ir romai – žmonės su labai žmogiškomis svajonėmis, troškimu išbristi iš skurdo, sukurti geresnę ateitį savo vaikams, besisielojantys dėl nykstančių savos tautos papročių ir tradicijų.
 

 

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: