Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 78 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279128

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 10 laida PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Šeštadienis, 18 Vasaris 2012 22:46

Kijevas

Kijevo nuosmukis po Baltijos antpuolio ir pertrauka vietinė metraščių rašymo tradicija sąlygojo tai, kad, galima sakyti, neturime duomenų apie Kijevo žemės prijungimą prie Lietuvos valstybės. Tiesa, yra išsamus metraščio perpasakojimas, kaip Kijevo žemę užkariavo Gediminas, tačiau jis atsirado vėlyvuose baltarusių ir lietuvių metraščiuose, todėl be išlygų juo pasikliauti negalima.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

  Tikra žinoma, kad pirmasis Kijevo kunigaikštis iš Algirdaičių dinastijos Vladimiras. Tačiau jo pasirodymo Kijeve metas yra diskutuotinas. Dažniausiai istorikai remiasi vėlyvojo, XVII a., Gustyno metraščio duomenimis, kur po žinios apie Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų pranešama: ,,Šis Algirdas ir kitas rusėnų valstybes savo valdžion priėmė, ir Kijevą, valdomą kunigaikščio Teodoro, užėmė, ir pasodino jame Vladimirą, savo sūnų: ir pradėjo jį valdyti, duoklę savo tėvui atiduodamas“.
  Tačiau kokie iš tikrųjų buvo mūšio prie Mėlynųjų Vandenų padariniai, mums nežinoma: esami metraščių pranešimai apie šį įvykį itin glausti (autoritetingiausias iš šaltinių pažymi tik tai, kad ,,Algirdas Mėlynuosius Vandenis ir Baltąją pakrantę nukariavo“), o to paties meto lenkų kronikose Algirdo kova su totoriais neminima. Todėl kai kurie tyrinėtojai mano, kad mūšis prie Mėlynųjų Vandenų buvo visai nereikšmingas epizodas XIV a. antrosios pusės pietryčių Rusios politinėje istorijoje; juk abejotina, kad turėdamas ambicingų planų Maskvos atžvilgiu ir tuo pačiu metu kariaudamas šiaurėje ir vakaruose kunigaikštis Algirdas galėtų grumtis dar ir su totoriais pietuose.
  Išliko tik keletas dokumentų, susijusių su Vladimiro Algirdaičio Kijevo žemės valdymu. Drauge tik vienas iš jų nekelia abėjonių dėl savo autentiškumo – kunigaikščio dovanojimo įrašas Šv. Mikalojaus cerkvei Smidyne. Mozyriaus žemėje, XVII a. paties Petro Mohylos nukopijuotas. Kiti taip pat žinomi iš vėlyvų kopijų, tačiau greičiausiai yra klastotės.
  Kur kas įdomesnės specialistams yra Vladimiro Algirdaičio monetos – unikalūs jo beveik 30 metų valdymo liudytojai. Pirmąkart jų rasta XIX a. aštuntąjį dešimtmetį. Gvozdovo kaime, Kijevo srityje. Nuo to laiko šio kunigaikščio monetų žinoma per tūkstantį; dauguma rasta Vidurinės Padnieprės teritorijoje (tai šiek tiek apibrėžia jų vartojimo arealą).
  Kijevo kunigaikščio ambicijoms XIV a. paskutinio dešimtmečio pradžioje buvo suduotas triuškinamas smūgis. Šiuo tarpsniu vyko teritorijų perdalijimas tarp Lietuvos kunigaikščių, sąlygotas Astravos ir Belzo sutarčių (1392), pagal kurias Vytautui perėjo visos tėvo valdos. Taip iš Jogailos brolio Jono Skirgailos buvo atimti Trakai, kurių praradimą Vytautas pažadėjo jam kompensuoti lygiavertėmis žemėmis. Tokia kompensacija tapo Kremenecio valsčiu Voluinėje ir Kijevo žemė, kuria naujasis ,,šeimininkas“ prisiekė atimti iš Vladimiro Algirdaičio; paties Vladimiro išstūmimą iš kunigaikštijos lėmė tai, kad valdyti Kijevą buvo garbinga ir asmeninės sąskaitos ši Kijevo kunigaikščiu, kuris noriai padėjo Jogailai kovoti su Vytautu.
  Metraščio pasakojime konflikto kaltininku vaizduojamas Vladimiras Algirdaitis, kuris neva ,,nenorėjo paklusti kunigaikščiui Vytautui“, todėl pastarasis jį nubaudė: iš pradžių atėmė Žytomyrą ir Ovručą, o vėliau ir likusią kijevo žemę (1394). Kunigaikštis Vladimiras veltui tikėjosi, kad jam padės Maskvos didysis kunigaikštis (metraštininko žodžiais tariant, ,,lakstė į Maskvą ir taip pralakstė savo tėvoniją Kijevą“), ir buvo priverstas baigti gyvenimą (apie 1398 m.) nedidelėje kapyliaus kunigaikštijoje

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: