Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 76 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6173338

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Aisčių keliai- LDK pavedas Ukraina 4 laida PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Trečiadienis, 23 Lapkritis 2011 01:21

Frankai Galijoje

Labiausiai įtikinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos lyginimas su ankstyvųjų viduramžių frankais Galijoje- vyraujantis politinis elitas, turintis įtakos socialiniam lygmeniui, perima valdinių kalbą ir kultūrą. Lietuviai atėjo iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struktūrą turinčios visuomenės.

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Individualiu ūkininkavimu ji skyrėsi nuo rytinių slavų: kuo toliau į rytus, ypač Maskvos valstybėje ir Rusijoje, dar ilgai buvo ryški bedruomeninė žemėvalda. Ar ne tai papo pagrindiniu Ukrainos ir Maskvos visuomenių skirtumu, ar ne šis skirtumas juo toliau, juo labiau ryškėjo, ypač akivaizdus tapo XX a., kai stalininės represijos užgriuvo ukrainiečių ūkininkus, ir ne dėl to toks panašus buvo lietuvių ir ukrainiečių priešinimasis gyvenimo būdo permainai/ O dabar juokais- ar atsitiktinai į rusėnų kalbą jau XV-XVI a. Atėjo tokie lietuviškos „gerovės“ žodžiai, kaip dalgio pavadinimas „litovka“,“kumpis“ ar „skilandis“, ar apie Trakus, Gardina, Brastą, Lucką susiformavę medžioklės, kulinarijos,“naminės“, arba „horilkos‘, pirties fenomenai, kuriuos vėliau pasisavino ir iki šiol savinasi maskva? Nors ir kaip ten būtų buvę, būtent ši erdvė kartu su Palenke buvo LDK „ vizitinė kortelė“, kurią jau nuo XVI a. Matome Europos kartografijoje. Nuo čia pradedami vaizduoti Europos miškai, čiapoetiškai aprašomos stumbrų medžioklės ( 1522, Mikalojus Husovianas ), o tarp miškų bręsta javų ūkiai, kurie Bugu ir nerevu per Vyslą teikia javus Gdanskui. LDK ūkininkavimo kultūros fenomenus, jų simbiozę istorikams dar reikės nuodugniai tirti. Darbas nelengvas, nes tai paprastai priskiriama „žemajai“ , mažai dokumentuotai kultūrai.

Stačiatikybė ir „Aukštoji" LDK kultūra

„Aukštojoje“ LDK kultūroje ilgai vyravo stačiatikiškasis regionas. Kunigaikščiai užvaldytoje erdvėje krykštydavosi pagal stačiatikių tikėjimą ir perimdavo valdinių kalbą bei kultūrą, nes jų pačių pagoniškasis potencialas nebuvo didelis. Lietuviai Rusijoje rado mūrinių cerkvių ir vienuolynų, juose- tapybos, bažnytinės dailės ir rašto rinkinių, o svarbiausia – rašyti mokančių vienuolių. Savo kalba rašyti Lietuva nebuvo išmokusi, lotyniškasis raštas pasiekė vėliau ir buvo daug brangesnis , o valdiniai turėjo jau XI a. Surašytas Ostromiro ir Turevo evangelijas. Todėl darosi suprantama, kodėl su krikščionybe susijusios sąvokos, tokios kaip krikštas ar bažnyčia, atėjo į lietuvių kalbą ne iš Vakarų , o iš Rusijos. Tai liudija, kad Lietuvos pagoniškoji kultūra negalėjo primesti kitiems nei kalbos, nei kultūros, nei religijos dėl to, kad pagonybė neįstengė konkuruoti su institucijas ir raštą turinčia stačiatikybe.
Stačiatikiškojo regiono kultūros įtaka ypač išryškėjo LDk valdovų raštinėje: pradėjo vyrauti kalba, kartais vadinama „senąja ukrainiečių‘, kartais- „senąja baltarusių“, o kartais-„LDK kanceliarine“, nors seniai mokslas žino, kad iš pradžių joje buvo daugiau „ukrainizmų“, vėliau-„baltarusizmų“. Tačiau svarbiausia- ji buvo kitokia negu stačiatikių bažnytinė liturginė kalba. Negana to, Maskvos valstybėje tik tokia- bulgarų kilmės raštijos tradicija- ilgai ir buvo vienintelė, o LDK susiformacvo alternatyvi raštijos tradicija, kuriai priskiriami ne tik kanceliarijos raštai-Lietuvos Metrika, bet ir ja rašyti Lietuvos matraščiai bei Lietuvos statutai

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: