Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 71 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162989

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žygis link LDK paveldo Ukrainoje-3 dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 01 Spalis 2010 15:30

Labai atsiprašome už Jūsų nepatogumus negalint matyti TV laidų. Šiuo metu nesklandumai šalinami ir greitu laiku bus pilnumoje atstatyta svetainės veikla. Apgailestaujame, kad trumpai teks palaukti kol visa svetainė bus atstatyta.Šiuo metu vyksta darbai ir ne visi filmai yra matomi.

Rytinė saulė kopė į horizontą, negailestingai žadėdama vėl giedrą ir karštą orą. Akmenuotu, lenkų belaisvių grįstu, sausros iškankintu vieškeliu  artėjome link Olykos miestelio vartų, kuriuose patogiai įsikūrusi  parduotuvė. Pačiame miestelio centre žvilgsnis užkliuvo už  aukšto medinio kryžiaus.

 Ši laida atnaujinta- galite žiūrėti!

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

 Kadais buvęs ryškiai mėlynas, dabar atrodė gerokai laiko paliestas  ir  lietaus apskalbtas. Šalia Jėzaus ir Marijos atvaizdų, apjuostų dirbinių gėlių ir šilkinių juostų girliandomis, ant kryžiaus kybojo  plaktukas ir replės. Pasiteiravus mus lydėjusio ukrainiečio ir kelių vietinių, niekas negalėjo paaiškinti  šių įrankių  prasmės. Vėliau pakelėse dar ne kartą sutikome šitaip padabintus kryžius, taip ir likusius mums neįminta mįsle ir sukėlusius šiek tiek  sarkastiškas ir ne visai šventas diskusijas. Tai buvo žiupsnelis iš daugelio kelionėje patirtų prisilietimų prie Ukrainos paslapties.
Laukdami leidimo apžiūrėti buvusią Radvilų rezidenciją, kurioje įsikūrusi Volynės apskrities psichiatrijos ligoninė, stebėjome, kaip bunda miestelis. Takeliu link ligoninės mopedais ir dviračiais į rytinę pamainą mynė sijonuotos ukrainietės. Grožėjomės akinančiu nubalintais  kamienais tuopų slėniu, nutūpusiu apipus tilto. Pripratę prie skubos, nekantraudami patekti į buvusią garsią Radvilų rezidenciją, ėmėme ieškoti pramogų. Užsitęsusį laukimą praskaidrinome prasimanymais,  bandėme išmatuoti rankomis stotingos liepos liemenį, pasišaipydami  iš savęs,  regėjome save potencialiais ligoninės pacientais darbo terapijos metu su teptukais rankose balinančiais medžių kamienus.
 Galiausiai patekome į ligoninės teritoriją ir tai, ką išvydome, sukėlė graudulį.  Kadaise vieni ištaigingiausių dvarų jau seniai pamiršę juose viešpatavusią  prabangą. Išsisklaidžius pirmai liūdesio bangai, plūstelėjo nauji stiprūs jausmai. Ratu mus apsupę rūmai tebebuvo vis dar tvirti ir nepasiduodantys lemčiai.  Priešais juos, apvalainame vidiniame kiemelyje  broliškai mus apkabino išlakūs baltaliemeniai beržai. Žemę siekiančiomis  šakomis priminė mums lietuviškus beržynus ir tarsi bylojo, kad čia kadaise lietuvių gyventa. Čia, kur  žydi kuklūs gėlynai, į šviesą pro stogo kiaurymę stiebiasi liaunas svyruoklis berželis ir narsiai laikosi praeitį menantys mūrai. Beveik kiekviename žingsnyje teko patirti labai stiprius kontrastiškus įspūdžius. Graudulį keitė gailestis, jį ramino gimtinės ilgesiu kvepianti beržų žaluma, širdyse skleidėsi pasididžiavimas – išsprogęs galingą praeitį menantis  pumpuras. Ir  nuolatinė kelionės palydovė – nuostaba.
Kai befilmuojant amžius laikančias sienas jau nebe pirmą kartą įsitikinome ukrainietišku dėmesingumu. Kai išstypęs liesas berniukas ( gal mažasis ligoniukas, gal kurios darbuotojos vaikas...)  mums pamojus ranka, sustabdė garsiai tarškantį karutį ir  kantriai išlaukė filmavimo pabaigos. Tyloje praskriejo mintis, kad ne dažnas jaunuolis lietuvaitis  būtų pagarbiai atsiliepęs į rankos mostą be jokių komentarų...
Nuostaba lydėjo pėdinant takeliu, nusagstytu  rudeniškai nuraudusiais šermukšniais. Einant ratu pro tylinčius kaitroje medžius  palei išorines ligoninės sienas, pro langus  akylai stebint ligoninės personalui ir, be abejonės, nesuvokiančiam, ko tie įtartinai atrodantys keistuoliai suka ratus, nežinia ką filmuoja ir  ieško ko nepametę. Braudamiesi pro  krūmynus, irdamiesi per besikandžiojančius dilgėlynus, klupdami, keiksnodamiesi, narsiai įveikdami visas kliūtis, džiaugėmės kaip vaikai įspūdingomis bastioninės pilies, supusios ir gynusios rūmus nuo priešų, sienomis. Iš visų pusių aplandžiojame jas, apaugusias maumedžiais ir styrančiomis pušaitėmis  su jose krankiančiais kovarniais.  Ir nepaliovėme stebėtis. Neabejotinai mus išeinančius išlydėjo ne viena pora akių... gailiu žvilgsniu palydėjo mus vienas iš laisvai  bindzinėjančių šunų...
Netikėtai kitokiu, nebūdingu matytoms šventykloms, rakursu atsivėrė šalimais stovinti Radvilų statyta bažnyčia. Suvargusi, rekonstrukcijos besiprašanti, bespalvėmis sienomis, su aptrupėjusiais šventaisiais – ji skleidė  vidinę šilumą ir šviesą  labiau nei išpuoselėta bei žėrinti auksine prabanga... Aplink sklandė nežemiška ramybė, nešanti  tikėjimą, viltį ir meilę.  
Mūsų laukė dar ilga, turininga diena, jau nebestebinanti kaitra, lopyti ir perlopyti  Ukrainos keliai ir dulkėti  takeliai...

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: