Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 36 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6166748

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žalvario dirbinių simbolika PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Praeitis iš arčiau
Penktadienis, 14 Gegužė 2010 07:10

Zoomorfinė geležies amžiaus dailė
Adomas Butrimas

Baltų kultūros tyrinėtojai yra pastebėję, kad turtingoje V–VI a. metaloplastikoje gausu zoomorfinės puošybos. Šuoliuojantys briedžiai, plaukiantys ar tupintys paukščiai, besirangančios gyvatės, žirgai, o kartais ir fantastiškų gyvūnų atvaizdai puošė to meto dirbinius. V–VI a. baltų kultūros savitumą atspindi ypatinga žirgo vieta baltų pasaulėžiūroje. Atsiranda baltų kultūros fenomenas – žirgų aukos ir žirgų kapai, ritualinis paaukoto žirgo mėsos valgymas per kario laidotuves ir apeiginių kūno dalių (galvos ir kanopų) dėjimas į kapą. Visa tai negalėjo neatsispindėti to meto dailėje. Kartu nederėtų užmiršti ir Didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu atsiradusių kitų kultūrų impulsų.

 

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

 

Indoeuropiečių kultūros kontekste žirgui skiriama išskirtinė vieta ir ekonomikoje, ir senuosiuose ritualuose, ir dailėje. Prokeltų, progermanų ir senųjų baltų kultūroje žirgo vaizdinys sietas su saulės simbolika. Ankstyvųjų viduramžių baltų kultūrų metaloplastiką būtų sunku paaiškinti neįsigilinus į jos ištakas.

Ankstyvųjų metalų epochos (1700 m. pr. Kr.–I a. po Kr.) seniausieji tokio pobūdžio dailės siužetai randami vakarų baltų teritorijose, Vyslos žemupyje, Stargardo apylinkėse. Ant V a. pr. Kr. datuotos laidojimo urnos išraižytas siužetas, jungiantis senųjų indoeuropiečių mitinius vaizdinius apie žirgą, žibančią karietą, ratus ir saulę. Urnos viršutinėje dalyje išraižytas dviejų žirgų traukiamas vežimas, jame stovintis žmogus bei vežimą lydintys palydovai (primenantys apeiginę procesiją ar garbės palydą), didžiulis, ovalo formos skridinys sudalytas įraižomis (greičiausiai saulės simbolis). Centrinę šios kompozicijos ašį sudaro skridinys ir antropomorfinės formos palydovai, o abu žirgai, sukinkyti viename kinkinyje, regisi tarsi neišskiriama pora, primenanti dangiškuosius dvynius, kurie gerai žinomi iš vėlesniųjų galų ir romėnų paminklų. Artimiausia analogija šiam siužetui (atrodo, beveik iš to paties laikotarpio) yra gerai Europos literatūroje žinomas saulės vežimas iš Trundholmo (Danija). Tiesa, kompozicijoje matome tik vieną žirgą, o ir šis tarsi pats važiuoja ratais. Ypatingu (kaip ir siužete iš Vyslos žemupio) dydžiu pasižymi paauksuota, įvijomis puošta, žalvarinė 21 cm skersmens plokštė.

Abu siužetai skiriasi detalėmis (Stargardo raižinio kompozicija papildyta antropomorfinėmis figūrėlėmis, o vežimą traukia du žirgai). Jie rasti įvairiose vietovėse, atlikti iš skirtingų medžiagų, tačiau yra to paties laikotarpio. Tai leidžia kalbėti apie sudėtingus, seniesiems baltams bei indoeuropiečiams svarbius mitologinius vaizdinius. Atrodo, kad senuosius šių siužetų kūrėjus siejo bendros indoeuropietiškos religijos šaknys, o žirgų atvaizdų ir saulės simbolikos ryšys yra neabejotinas.

IV–VII a. baltų žemėse buvo kuriama daug taikomosios dailės objektų: puošnių geriamųjų ragų, kiauraraščių diržų skirstiklių ar kitų detalių, žirgų kamanų, smeigtukų kabučių. Visi jie puošiami reljefinėmis ar skulptūrinėmis briedžių bei elnių, vandens paukščių, gyvačių ar žalčių atvaizdais, kartais įvairiomis jų kompozicijomis.

Bene įspūdingiausios ir sudėtingiausios tokios kompozicijos rastos ant geriamųjų ragų. Veikiant keltų ir antikos kultūroms, geriamieji ragai kaimyninėse barbarų gentyse pradėjo plisti dar paskutiniajame šimtmetyje pr. Kr. ir II–III a. po Kr. Juos imta dėti ir į vakarų baltų kapus, o III a. po Kr. šis paprotys pasiekė ir Lietuvos pajūrį. Per porą vėlesniųjų šimtmečių paprotys dėti geriamuosius ragus į kapus paplito visoje Lietuvoje ir išsilaikė net iki XII–XIII a. Etnologinė ir tautosakinė medžiaga rodo, kad vėlesniais šimtmečiais jais plačiai naudotasi, o kai kur ir dabar tebenaudojami.
Geriamųjų ragų gamybai vartoti įvairių dydžių ragai, jų angos skersmuo siekia nuo 4 iki 11 cm. Rago angos kraštas būdavo apkalamas žalvario, rečiau sidabro skardele. Rago smaigalys puoštas taurelės formos apkalu, o rago angos kraštas ir smaigalio apkalas jungtas metaline juostele – rankena. Taip puoštas ragas spindėdavo įvairiais balkšvos spalvos atspalviais – nuo natūralaus gludinto rago dramblio kaulo spalvos iki sidabriškai balkšvos apkalo spalvos.
 

Plačiau :  http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/1.php?id=1127

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: