Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 107 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6172863

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
KERNAVĖ.RASOS. KAS VYKSTA? PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Trečiadienis, 24 Birželis 2009 11:50

Jau dvidešimt metų Rasas sutinkam Kernavėje. Nesąmoninga jėga, gal panaši į tą , kuri verčia paukščius kas metai grįžti į gimtinę, veda link Senosios Sostinės. Užkopti į piliakalnius, perbristi Panerio pievas, alsuoti svaiginančiu  žolynų kvapu, pasinerti į rūką...O paskui sustingti užkerėtam ugnies. Tarsi ritualas, lyg apeigos, kažko prarasto, tačiau iki graudumo pažįstamo, artimo jausmas. Išgyvenimas kurį nori patirti vėl ir vėl. Todėl vis grįžtam.  Ir ne mes vieni.


   Jeigu 1990-taisiais Kernavėje rinkdavosi  kelios šimtinės žmonių, tai pastarųjų septynių-aštuonių metų kitaip nei stebuklu nepavadinsi. Žmonių jūra! Jau septintą valandą nuo Vilniaus link Kernavės juda mašinų kolona. Bent dešimt kilometrų iki posūkio i miestelį plento pakraščiai nustatyti mašinomis. Centrine gatve juda žmonių minia. Pilna prekiautojų palapinių, tačiau perkančių nedaug. Visi eina link piliakalnių, į pievas. Tyli minia, be šurmulio, susikaupimas jaučiasi. Gražiakojės blondinės lydimos plačiapečių vaikinų ir tautiniais rūbais ar bent jų elementais pasidabinę vyresnės damos... Visi , kaip vienas.


     Gatvės gale stūkso mūrinė bažnyčia. Nors joje dega šviesos ir durys atviros, niekas neužeina...Šventorius tuščias, net ant suolelių niekas nesėdi, nors šiaip viskas aplinkui užtūpta. Šalia moderniškas klebonijos pastatas tamsos kupinais langais dar paryškina atsiribojimą. Prieš keletą metų viduryje kelio link piliakalnių atsirado rūsti žydų pranašo Mozės skulptūra. Kodėl, bandydama užstoti taką į mūsų praeitį grėsminga figūra skelbia: „Neturėk kitų Dievų tik mane vieną...“ Atsakymas čia pat: šiąnakt žmonės apeina ir Pranašą ir Bažnyčią. Šiąnakt virš mūsų visų, paskutinių Europos pagonių, sklando Protėvių Dvasios o širdis valdo Senieji Dievai. Šiąnakt jose nėra vietos krikščionių Dievui.


    Jau keletą savaičių intensyviai diskutuojame su Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo organizatoriais ir  svetimų šalių fondų pašalpomis pamalonintais istorikais: kodėl kalbant apie šią datą matomas tik krikščioniškasis, to meto Lietuviams priešiškas aspektas. Kodėl nusižeminusiai apgailestaujama: „mes buvome nepribrendę priimti krikščionybę...“ dar ir blogiau pasakoma, visa priešo propaganda, naudota kryžiaus žygiams prieš Lietuvą pateisinti, tampa oficialia Lietuvos prezidento pozicija. Tegu juos Dievai... Šiąnakt, žvelgiant į tūkstančius lietuvių Kernavėje, ši vergiška pozicija mums atrodo išdavyste.


Šiąnakt, merginos puošia savo galvas žolynų vainikais. Gėlės nuo piliakalnių šlaitų turi ir jų gynėjų kraujo dalelę. Ryšys su savo tauta toks stiprus, kad net šiurpsta oda klausant sutartinės. Nejaugi visa šimtmečius trukusi kova, tūkstančiai didvyriškumo akimirkų verti tik tiek , kad šiandieninis istorikas ar politikas pasakytų: „mūsų protėviai nebuvo pribrendę priimti pažangesnę ideologiją“ . Ar reikėjo didelės brandos leistis pakrikštijamiems čia pat Neryje, suvarytiems lyg galvijams vandenin...latviai juk apsikrikštijo iš karto. Ir estai tai padarė. Priėmė „pažangesnę ideologiją.“Ir ką? Kada sukūrė savo valstybes?


   Beje, ką jūs vadinate „pažangesne“? Gal norite, kad prisimintume visą kovą dėl valdžios ir pinigų vadinamą Romos katalikų bažnyčios istorija. Gal Lietuvos istorikams priminti geležiniu virbu persmeigtą Džordano Bruno liežuvį, prieš sudeginant? Kaip jums, ponai, apsiverčia liežuvis,?!
   Tokią naktį, mes einam kartu su tauta ir tylėdami žvelgiam į ugnį. Kartu ieškom atsakymo. Kartu aukojam grūdus. Dievams! Kad kartu surastume paparčio žiedą...kunigaikščio Nemeikio žiedą...baltų Atlantidą.

 

Audrius Butkevičius ir Rolandas Paulauskas

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: