Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 58 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273138

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Vandenvala - žvilgsnis iš arčiau PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 24 Rugsėjis 2013 12:20

Grandioziniai vandenvalos projektai šiurpina nelogiškumu ir kaina, alternatyvų kratomasi.

Lietuva – pernelyg turtinga valstybė. Tokią nuomonę galima susidaryti paanalizavus vandentiekio ir nuotekų linijų plėtrą. Čia atkakliai laikomasi nuostatos kloti centralizuotus vamzdynus. O specialistai pateikia užsienio pavyzdžių, kai įrengiami lokalūs vandens tiekimo bei nuotekų rinkimo įrenginiai. Patogumas gyventojams – toks pat, poveikis aplinkai irgi nesiskiria. Skiriasi tik išlaidos, kurios įrengiant lokalius įrenginius gali sumažėti daugiau kaip per pusę.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas !

Pavyzdys – už sienos

Lenkija, kaip ir Lietuva, yra Europos Sąjungos (ES) šalis. Įgyvendindama infrastruktūros projektus ji irgi gauna ES paramą. Tik, kitaip nei mūsų šalis, tvarkydama vandenvalos ūkį Lenkija pinigus naudoja kur kas ūkiškiau.
Nedideliuose miesteliuose už ES pinigus parengiamas projektas, centralizuotai vykdomas konkursas rangovams, centralizuotai perkami įrenginiai. Šie, gavus sutikimą dėl žemės, įrengiami arba atskiruose sklypuose kiekvienam gyventojui, arba apjungiant kelis namus. Gyventojams nereikia investuoti savo pinigų – jie moka tik abonentinį mokestį.
Kokius įrenginius rinktis – jungiant kelis taršos šaltinius ar įrengiant kiekvienam atskirai – sprendžiama pagal konkrečią situaciją. Jeigu skaičiuojama, kad už metrą centralizuoto vamzdyno galima įrengti kelis lokalius valymo įrenginius, pasirenkamas ekonomiškai priimtinesnis variantas.
Dr. Rimantas Budrys, inžinerinės ekologijos asociacijos prezidentas teigia.
Valstybės užmojis iki 2015 metų centralizuotai tiekti vandenį 95 proc. šalies namų ūkių yra ne tik utopinis, bet ir nenaudingas. Pirma, tai labai brangu. Antra, nėra reikalo tiesti didžiules trasas. Lietuvoje vandens yra sočiai – faktiškai nerasi vietos, kur jo nebūtų. Taigi, nedideles gyvenvietes galima visiškai aprūpinti geremuoju vandeniu iš gręžinių. Lokalūs nuotekų rinkimo tinklai taip pat būtų geriausias variantas nedidelėms gyvenvietėms. Būtent taip yra pasielgę kaimynai lenkai. Kas už šiuos darbus turėtų mokėti Lietuvoje – valstybė ar būstų savininkai – atsakymas vienareikšmiškas: valstybė. Bent jau Lenkijoje 100 proc. projekto finansuoja valstybė.
Kam išradinėti dviratį ir kurti grandiozinius planus, jei galima perimti gerą kaimynų pavyzdį.

Atliko studiją

Štai vienas skaičiavimų, atliktų vienoje iš Lenkijos savivaldybių. Situacija: bendrai visoje savivaldybėje gyvena apie 5 tūkst. gyventojų, gyvenvietės išsidėsčiusios plačiai, yra nemažai vienkiemių.
Svarstyti keli galimi vandenvalos variantai. Pirmu atveju kanalizacijos infrastruktūros neleidžiama statyti, gyventojų nuotekos iš išgriebimo duobių išvežamos. Apskaičiuota, kad taip tvarkytis su nuotekomis būtų pernelyg brangu, be to, šitaip jos būtų išleidžiamos į aplinką.
Antras variantas – klasikinis, kai būtų tiesiami centralizuoti vamzdynai. Tokio projekto privalumai tie, kad išvalytos nuotekos atitiktų norminius reikalavimus, nebūtų teršiama aplinka, investicijas būtų galima įsisavinti keliais etapais. Tačiau pagrindinis trūkumas, nulėmęs tai, kad buvo atsisakyta šių užmačių – pernelyg didelės investicijos. Be to, nemažą dalį išlaidų turėtų padengti patys gyventojai, o projekto įgyvendinimas užtruktų daugiau kaip dešimt metų.
Trečias variantas – galimybė naudotis lokaliomis naujausiomis technologijomis nuotekoms valyti, kurios leistų gerokai mažinti investicines išlaidas atsisakant tiesti centralizuotus vamzdynus. Tokio projekto privalumai: mažiausios investicijos 1 kubiniam metrui nuotekų išvalyti, mažos eksploatavimo išlaidos. Finansavimą galima gauti iš Kaimo plėtros programos iki 2015 metų. 80 proc. visų išlaidų prisiima savivaldybė gaudama ES paramą, vos 20 proc. tenka patiems gyventojams.
Lyginant klasikiniu vadinamą variantą su projektu, kai pasirenkami lokalūs įrenginiai, investicijos skiriasi bemaž per pusę, atitinkamai 15 mln. litų ir 8 mln. litų. Eksploatavimo sąnaudos atitinkamai būtų 7 litai bei 2,5 lito už kubinį metrą. Įrengimo laikotarpis atitinkamai būtų daugiau kaip 10 ir ne ilgiau kaip 5 metai. Įrengiant centralizuotus vamzdynus 50 proc. išlaidų dengtų investuotojas, o įrengiant lokalius 80 proc. investicijų dengtų ES.

Stebisi, bet nieko nedaro

Mūsų valdžios atstovams ne naujiena, kad spręsti vandenvalos klausimus galima kur kas taupiau. Su Lenkijos patirtimi jau prieš kelerius metus buvo supažindinta Aplinkos ministerija. Tuometis aplinkos ministras Arūnas Kundrotas buvo nustebęs – ne tik galimais racionaliais sprendimais, bet ir tuo, kad jam niekas tokių nebuvo pristatęs. Daugeliu atvejų mažesnėse, atokiau nuo miestų nutolusiose gyvenvietėse centralizuoti kanalizacijos vamzdynai būtų pernelyg didelė prabanga. Įrengiant lokalius įrenginius būtų galima ne tik sutaupyti pinigų, bet ir darbus baigti kur kas greičiau. Beje, vietos savivaldybės, valdančios vandens tiekimo įmones, nuostolių dėl lokalių įrenginių neturėtų – žmonės taptų tų pačių įmonių abonentais ir mokėtų eksploatavimo mokestį.
Įgyvendinant tokius projektus pirmiausia reikia ivertinti, kaip yra išsidėstę taršos šaltiniai: gyenamieji namai, įstaigos. Nereikia suprasti, kad lokalūs nuotekų valymo įrenginiai – tai kiekvienam namui atskirai įrengiamos valyklos. Anaiptol. Jeigu keletas ar keliolika namų išsidėstę palei vieną gatvę, jiems visiems galima įrengti vieną nuotekų valyklą. Jeigu kuris nors namas stovi atokiau arba jį nuo kitų skiria sudėtingas reljefas, ekonomiškai naudingiau įrengti atskirus valymo įrenginius.
Specialistai tvirtina, kad pasirinkimą kloti centralizuotus vamzdynus ar įrengti lokalius įrenginius turėtų lemti ekonominiai skaičiavimai. Jeigu netoli didmiesčio prieš kliolika ar keliasdešimt metų įsikūrė gyvenamasis kvartalas, kuriame gyvena keliasdešimt tūkstančių žmonių, akivaizdu, kad jį sujungti su magistraliniais vamzdynais būtų logiška ir ekonomiškai naudinga. Žinoma, jeigu atstumas nuo jo iki magistralinio vamzdyno – ne keliasdešimt kilometrų.
Reikėtų vertinti ne tik tinklų tiesimo darbų sąnaudas. Parengti techninį projektą irgi daug kainuoja. O projektuoti vietos įrenginius nepalyginti paprasčiau bei pigiau.

Į poreikius neatsižvelgiama

Tuo, kad iki 2015 metų kuo daugiau gyventojų turėtų kokybišką vandentiekį bei kanalizaciją, daugiausia turėtų rūpintis savivaldybės. Tačiau panašu, kad jos nėra perpratusios situacijos. Pinigai tokiems projektams skirstomi centralizuotai iš ES Sanglaudos fondo bei kitų struktūrinių fondų.
Ekspertai, analizavę situaciją, priėjo vieną išvadą: kuo didesnis projektas, tuo daugiau jam reikia finansavimo, tuo daugiau interesų (verslo bei politinių) jis kelia. Todėl ir atsirado noras įgyvendinti tik stambius vandentvarkos projektus, juos centralizuoti, pamirštant galimybę kur kas mažesnėmis išlaidomis įrengti lokalius įrenginius.
Iškilusią problemą ne sykį gvildeno Inžinerinės ekologijos asociacija, Savivaldybių asociacija. Tačiau situacija iki šiol nepakitusi, ūkiškai tvarkytis nenorima, o galbūt neparanku. Ne kartą keltas klausimas, kodėl gyvenamuosiuose kvartaluose paklojamos magistralinės trasos, o gyventojai prievarta verčiami prie jų jungtis. Valstybės kontrolė irgi yra užsiminusi, kad centralizuotų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra įgyvendinama neatsižvelgiant į poreikį, neatliekant gyventojų apklausos.
Čia įžvelgiamas vandens tiekimo įmonių interesas turėti kuo daugiau abonentų. Jau tapo taisykle, kad ES ar valstybės pinigais atliekami darbai kainuoja maždaug dešimt kartų brangiau, negu tokį pat projektą įgyvendintų privatus užsakovas. Privatininkai skaičiuoja paprasčiau: jeigu norint jungtis prie magistralinių vamzdynų reikia nutiesti kelių šimtų metrų ar kelių kilometrų atkarpą, glbūt paprastesnė ir pigesnė išeitis yra vietos įrenginai.
Pavyzdžiu gali būti netoli Vilniaus esantis Bendorėlių kvartalas, kuriame įrengti atskiri vandenvalos įrenginiai. Kiekvienam namui atskirai nereikia rūpintis nuotekomis, neteršiama aplinka. Tokių pavyzdžių Lietuvoje yra ir daugiau.

Įžvelgia suinteresuotumą

Specialistai, analizuodami vandenvalos projektų pasirinkimą, situaciją apibūdina maždaug taip: visa armija aprengiama vasariniais drabužiais nepaisant, ar ruduo, ar žiema. Kitiaip tariant, nesvarstomi kiti galimi modeliai, laikomasi tik vienos nuostatos – viską centralizuoti, o decentralizacijos bijoma paniškai.
Valymo įrenginius gaminančios mūsų šalies įmonės irgi ne kartą teikė siūlymų panagrinėti racionalesnius sprendimus, kaip tvarkyti nuotekas atokesnėse gyvenvietėse. Tačiau ši nuomonė buvo įvertinta tik kaip savo verslo interesų protegavimas.
Verslininkai, statydami gyvenamųjų namų kvartalus atokesnėse vietose, apskaičiuoja, ar verta kelis kilometrus kloti vamzdynus ir jungtis prie centralizuotų tinklų. Jeigu matyti, kad toks sprendimas neracionalus, įrengiami lokalūs įrenginiai, o gyventojai gauna tikrai ne prastesnes paslaugas. Lieka apgailestauti, kad valstybė neskaičiuoja.


Vladas Šerelis

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: