Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 31 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162955

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Lietuvos įvaizdis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Antradienis, 17 Rugsėjis 2013 16:22

Lietuvoje jau kurį laiką vardijama vis daugiau receptų, kaip didinti mūsų šalies konkurencingumą, prabilta ir apie tai, kaip visai Europos Sąjungai pasistiebti globalioje rinkoje. Nors Lietuvos konkurencinės tapatybės pavyzdžių rasti galima, vis dėlto mūsų valstybė tinkamos įvaizdžio pakuotės patraukliam turiniui išreikšti dar neatrado. Lietuva jau buvo „Drąsi šalis“, o Vilnius buvo „Europos kultūros sostinė“, 2005–2008 m. pavienės valstybės įvaizdžio kūrimo priemonės atsiėjo 63 mln. Lt., tačiau nuolatinės strategijos kaip nebuvo, taip ir nėra. Verslininkas ir fotografas Marius Jovaiša neatlygintinai padovanojo Lietuvai prekės ženklą „Lietuva – Baltijos širdis“, kurį ir pats garsina visame pasaulyje.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Trūkinėja video vaizdas?  - palaukite kol pilnai užsikraus filmas !

Prieš beveik šimtą metų grupė lietuvių lektorių išsiruošė į kelionę po Ameriką, norėdami pristatyti apie savo šalį pasauliui. Pasakojo apie turimus stiprius sportininkus, gardų maistą, gražius papročius. Kad įspūdis būtų dar geresnis, delegaciją visur lydėjo mėlynakė lietuvaitė, apsitaisiusi tautiniais drabužiais. Tada toks įvaizdis padėjo ir puikiai tiko. Tačiau kaip elgtis dabar, kai Lietuva nori būti žinoma kaip moderni šalis, galinti didžiuotis savo mokslininkų laimėjimais?

Ieškant tarptautinio pripažinimo
Kokios yra stipriausios Lietuvos pusės ir ką mes galime pasiūlyti pasauliui? Švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė atkreipia dėmesį, kad atsakymo į šį klausimą Lietuva ieškojo visais savo istorijos laikotarpiais. Dar XX a. pradžioje, siekiant pristatyti Lietuvą įtakingiesiems pasaulio centrams, buvo vykdoma itin intensyvi propagandinė informacinė kampanija. Jos tikslas buvo pristatyti Lietuvą Jungtinėms Amerikos Valstijoms, sukelti visuomenės susidomėjimą nedidele Baltijos šalimi.
„Šiai kampanijai įgyvendinti buvo skirta net 23 tūkst. JAV dolerių. Pagal 1919 metų standartus, tai — didelė ir įspūdinga suma. Visa ši kampanija buvo gana tikslinga, skirta eiliniams amerikiečiams, kad šie suvoktų, jog Lietuva yra Baltijos valstybė, siekianti savo tikslų ir kovojanti su bolševizmu. Pranešimai apie Lietuvą ir jos regionus skambėjo didžiausiuose JAV miestuose, mirgėjo laikraščiuose. Pranešimams skaityti buvo samdomi specialūs žmonės. Jie buvo keli Lietuvos propaguotojai, JAV senatoriams siuntinėję telegramas, dienraščių redakcines skiltis. Jose buvo remiami Lietuvos siekiai. Kartu su lektorių grupe po šalį keliaudavo ir mėlynakė lietuvaitė, vilkėjusi tautiniais drabužiais — tai buvo savotiškas Lietuvos simbolis. Kampanijos strateginiai veiksmai gana paprasti: sportas, verslas, transportas, maistas, drabužiai, šeimos pagrindai ir papročiai, taip pat daug dėmesio buvo skiriama lietuvių kalbai“, - pasakoja dr. Svetlana Kauzonienė.
Tuomet lietuviams savo tikslą pasiekti pavyko - beveik po trejų metų aktyvios propagandinės kampanijos Lietuva išgirdo JAV Senato rezoliuciją, kuria oficialiai pripažinta šalies nepriklausomybė, Lietuvos vardas tapo žinomas įvairiems JAV visuomenės sluoksniams. „Šiandien taip pat turime atsakyti į klausimą — kaip pozicionuoti save globalioje rinkoje? Ar nukreipsime savo dėmesį į tas sritis, kuriose jau turime istoriškai sukauptą įdirbį, ar daugiau investicijų ir dėmesio skirsime naujų sričių plėtrai?“

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: