Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 82 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6279154

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pinigų Valdovai 17-dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Sekmadienis, 23 Spalis 2011 20:49

Apie pinigus,  jų disproporcijų priežastis, apie daugelio žmonių nuviltus lūkesčius.
    Rudens darganos ir nakties vėsos primena kiekvienam, kad greit prasidės naujas būstų šildymo sezonas. Pastaruoju metu pakilusios elektros ir dujų kainos smogs skaudų smūgį mūsų ir šiaip paplonėjusioms piniginėms. Visa tai paleis naują žmonių skurdinimo etapą.
    Ar mūsų valdžia negali palengvinti žmonių dalią, kažkaip sumažinti ar kompensuoti tą šildymo energijos kainų augimą?

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.


     Nevyniojant į vatą, turiu tiesiai- šviesiai atsakyti, kad nematau pas mūsų valdžią realių priemonių tą padaryti. Jos disponuojamos lėšos negali išspręsti visiems arba vidutiniškai kiekvienam mūsų šalies gyventojui, problemų, susijusių su energijos išteklių brangimu.
    Trumpam, atskiroms mažoms grupėms, kažką žadėti ir bandyti galima, tačiau didesniam gyventojų skaičiui tiesiogiai finansinėmis injekcijomis padėti  -  nėra galimybių.
    Tokiems reikalams valdžia turėtų iš kažkur gauti lėšų papildomoms socialinėms reikmėms apmokėti. O ir įprastinės socialinės reikmės: sveikatos apsauga, švietimas, bedarbių bei kitokios pašalpos, nuolat tenkinamos vis prasčiau.  Todėl šildymo kaštus kompensuoti kitų socialinių programų sąskaita panašėtų kaip „siauros kaldros“ tampymą iš vieno krašto į kitą.
    Laikas ir žmonėms, ir politikams suvokti elementarią tiesą: socialinių reikmių dengimo ištekliai mūsų valstybėje yra  per maži, kad patenkintų jau anksčiau politikų išduotus neatsakingus pažadus. Tai reiškia, kad išduoti įsipareigojimai šelpti, remti, padėti visiems to norintiems ir net nusipelniusiems, - viršija mūsų visuomenės arba valstybės galimybes.

    Bet gi tos pensijos, pašalpos tokios mažos Lietuvoje, nepalyginti su duodamomis Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje  ar Anglijoje.
    Kodėl net tokių mažų  - valdžia negali mokėti?


      Dėl dviejų priežasčių:
1.    pirmoji, dėl nepalankiai progresuojančio santykio tarp mokesčių mokėtojų, arba kitais žodžiais tariant sukuriančių šalies ekonominį derliaus skaičiaus, ir didėjančio skaičiaus, gaunančių socialinę paramą.
2.    Ir antra, dirbančiųjų ekonominis našumas, matuojamas gaunamais iš vienos darbo vietos pridėtinės vertės dydžiais, kelis kartus atsilieka nuo gaunamų dydžių Jūsų paminėtose šalyse.

Kiekvienoje šeimoje yra žinoma taisyklė, kai dirbančių tos šeimos narių yra mažiau nei išlaikytinių, bei dirbančių pajamos menkos, - šeima visada turės skurdo problemų.

 Tai kodėl valdžia nepakelia atlyginimų? Gal tai išspręstų problemas?

 Jau ankstesniuose mūsų pokalbiuose kalbėjome, kad mechaniškas pinigų kiekio padidinimas, kai jis nėra padengtas atitinkamu ekonominiu ir materialiu produktu, tėra tik imitacinis veiksmas.
    Dekretu padidinus atlyginimus, popierinių pinigų žmonių rankose padidėja, o produkcijos kiekis, kurią galima būtų įsigyti už tuos pinigus, lieka toks pats. Žmogus pradžioje nudžiunga, pamatęs labiau išsipūtusią savo piniginę, tačiau išėjęs iš parduotuvės su įprastiniu kiekiu pirkinių, pamato kad piniginėje tų padidėjusių pinigų neliko. Juos „suvalgė“ infliacija dėl padidėjusių kainų.
    
 Bet kainų kėlimą - turėtų riboti valdžia.

    Tai – irgi iliuzija. Ekonomikos istorija žino daugelį faktų, kai valdžia bandė riboti kažkokių , dažniausiai maisto produktų,  kainų kėlimą. Tai darė autoritarinės ir socialistinės ideologijos valdžios lyderiai. Tokių veiksmų rezultatas visada buvo trumpalaikis ir neišvengiamai sukeldavo kitas neigiamas pasekmes: produkcija, kurios kainų negalima buvo pakelti net tiek, kad jos padengtų savikainą, pradėdavo dingti iš rinkos.
    Juk, net ir labai nesavanaudis prekių gamintojas negali ilgą laiką jas gaminti nuostolingai. Tokia veikla jo finansiniai ištekliai neišvengiamai išseks, jam teks bankrutuoti. Jeigu valdžia tuos nuostolius ima dengti dotacijomis, tai ji tai daro kitų socialinių fondų sąskaita. Tokie veiksmai  - jau šiandien minėtos „siauros kaldros“ tampymas.
    

     Bet žinomi ir tokie atvejai, kai masinis žmonių pasipiktinimas, pasireiškęs streikais, riaušėmis, priversdavo valdžią pakelti atlyginimus, pensijas,  pašalpas.
     Gal mūsų žmonės yra per daug nuolankūs ir nepriverčia  valdžios išspręsti piliečių socialinių problemų ?


    Žinoma reikia reikalauti iš valdžios, kad ji atliktų savo pareigas, gerinant juos išrinkusių piliečių gyvenimo kokybę. Tačiau tai reikia daryti ne riaušėmis ar streikais. Kiekvienos riaušės nepadidina deficitinių ekonominių išteklių visuomenėje, o tik juos sumažina. Kitaip sakant, protestai, streikai, „siauros ekonominės kaldros nepadidina“, nebent priverčia ją timptelėti į kitą pusę.
    Todėl kovą su valdžia reikia pradėti nuo tinkamo jos atstovų parinkimo rinkimų metu. Svarbiausias tinkamo parinkimo kriterijus – politiko kompetencija, sąlygojanti visuomenės ekonominės kaldros padidinimą, arba tiksliau sakant visuomenės ekonominių išteklių padidinimą efektyvesne veikla.
     Jeigu mes į valdžią išrenkame keistuolius, kurie nesuvokia kaip padidinti ekonominius išteklius, skatinant efektyvesnį ir produktyvesnį darbą, tobulinant darbo vietas bei mažinant neproduktyvias išlaidas, pažangos tikėtis beprasmiška.
    Nepaisant išrinktųjų grožio, žinomumo iš šou laidų televizijoje bei viliojančių pažadų, - jokio realaus gyvenimo pagerėjimo visuomenėje nebus. Vien iliuzija ir apvilti lūkesčiai.

Laidoje dalyvavo ir į klausimus atsakė: Rimvydas Jasinavičius
MRU profesorius, Dr., verslininkas – investitorius, LPK Garbės prezidentas,
Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas  

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: