Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 75 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6162993

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pinigu Valdovai 7-dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Ketvirtadienis, 16 Birželis 2011 21:41

Lenkijos pensijų fondai pakibo ore

Parengė Anatolijus Lapinskas

Visą dešimtmetį Lenkija džiaugėsi ir gyrėsi savo pensijų reforma, įteisinusią trijų pakopų  sistemą su privačiais pensijų fondais antrojoje.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

Kaip tik į juos buvo gausiai liejami lenkiškosios „Sodros“- ZUS-o  pinigai, reklamos piešė lenkų pensininkų, atostogaujančių Bahamuose, vaizdus. Deja, laikai pasikeitė, tie pensijų fondai nuvarė Lenkiją netoli bankroto slenksčio. Šalyse prasidėjo aštrūs ginčai, ką daryti? Šių metų pradžioje Lenkijos vyriausybė surengė viešą diskusiją šia tema. Žymūs Lenkijos ekonomistai (Maciej Żukowski, Leokadia Oręziak, Marek Góra) išdėstė skirtingus požiūrius į Lenkijos pensijų ateitį. Lietuvoje ši  tema irgi nepaprastai aktuali. Pateikiame  vieną griežtesnių Lenkijos ekonomistų požiūrių į šią problemą, dauguma minčių tikrai būtų naudingos ir Lietuvai.

Leokadia Oręziak
Varšuvos aukštosios verslo mokyklos profesorė, Lenkijos Seimo ekspertė

Kaupiamieji pensijų fondai -  grėsmė viešiesiems finansams ir pensijoms  

Atvirieji pensijų fondai (lenk. Otwarte fundusze emerytalne - OFE, Lietuvoje jų atitikmuo -  Kaupiamieji pensijų fondai, toliau tekste – PF), Lenkijoje veikiantys nuo 1999 m. kaip kapitalizuotas šalies pensijų sistemos ramstis, yra unikalus pasaulinis eksperimentas. PF buvo sukurti keliose Pietų Amerikos šalyse, vėliau keliose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Skirtingai nuo jų išsivysčiusios šalys neįvedė prievartinio pensijų įmokos dalies perdavimo privačioms firmoms valdyti, reiškiančio visuomenės apmokestinimą ištisiems dešimtmečiams privačių finansinių institucijų labui.  

Praktika parodė, kad PF nepasiteisino nė vienoje šalyje. Argentinoje ir Vengrijoje jie faktiškai buvo likviduoti, arba reikšmingai apriboti, pvz., Lietuvoje, Latvijoje [nuo 2011 05 01 Lenkijoje  įmoka į PF taip pat sumažinta nuo i proc. iki 2,3 proc., skirtumą nukreipiant į valstybinę pensijų sistemą,  šalies vyriausybė tikisi, kad tai leis šaliai sumažinti skolinimosi poreikį iki 2020 m. apie 190 mlrd. zlotų]. Tačiau visose šalyse bandymai apriboti PF susilaukė stipraus finansinių institucijų pasipriešinimo, besinaudojančių tokios sistemos nauda. Pasikeitimus pavyko įgyvendinti tik ten, kur valdantieji parodė didelį ryžtą  ir rūpestį valstybės likimu.      

PF - grėsmė viešiesiems finansams

Lenkijoje PF buvo reklamuojami kaip būdas užtikrinti dabar dirbantiems asmenims pakankamą pensiją ateityje, taip pat neribojamą sukauptų lėšų paveldėjimą. Šie pažadai neturėjo jokio ekonominio pagrindimo ir tarnavo tik daugelio milijonų asmenų pritraukimui į PF, o lėšų paveldėjimas iš viso prieštarauja visuomeninio draudimo idėjai. 

2010 m. pabaigoje Lenkijos Pensijų fondams priklausė 15 mln. asmenų. Fondus valdė 14 Viešųjų pensijų bendrovių (lenk. Powszechne towarzystwa emerytalne - PTE, toliau tekste - PB), kurių akcininkais buvo daugiausia užsienio kapitalo bankai, draudimo kompanijos. Nuo 1999 m. į PF pervedama žymi (37 proc.) pensijų įmokos dalis (iš 19,52 proc. – 7,3 proc.). Vien 2010 m. Lenkijos socialinio draudimo įstaiga (ZUS)  į PF pervedė per 22 mlrd. zlotų. Norėdama grąžinti ZUS-ui šį milžinišką lėšų nutekėjimą, valstybė turėjo imti paskolas, kad galėtų išmokėti pensijas dabartiniams pensininkams. Dėl šios priežasties atsiradusi valstybės skola (kartu su procentais) PF šalininkų skaičiavimais 2010 m. pabaigoje siekė apie 206 mlrd. zlotų. Finansų ministerijos skaičiavimais skola yra žymiai didesnė, nes dar 2009 m. pabaigoje ji teikė duomenis apie 261,2 mlrd. zlotų (19,5 proc. BVP)  skolą. Šios skolos aptarnavimas sudaro 13,3 mlrd. zlotų (1 proc. BVP). Finansų ministerijos prognozėmis 2060 m. PF sukurta valstybės skola sieks 93,8 proc. BVP, o pesimistiniame variante dar daugiau. PF gynėjai nekreipia dėmesio į faktą, kad dėl PF atsirado net trečdalis visos valstybės skolos, dabar sudarančios 760 mlrd. zlotų.          

Pensijų fondų iš viso nereikėjo kurti. Jau dvidešimt metų Lenkija turi nuolatinį biudžeto bei viso viešųjų finansų sektoriaus deficitą. 1999 m., įvedant PF, ta skola neviršijo 200 mlrd. zlotų. Nebuvo jokio lėšų perviršio, kad būtų galima pradėti atidėti (investuoti) lėšų kaupiamosioms pensijoms. Netrukus reikėjo pradėti imti paskolas tokioms investicijoms. Tai kelias į katastrofą, nes finansų rinkose investicijų pelnas yra ryškiai mažesnis nei kreditų procentai ir tik mikli spekuliacija kartais leidžia pasiekti atvirkštinį rezultatą. Tačiau spekuliacija gali baigtis praradus investuotas lėšas. Sprendimo neracionalumas kyla iš to, kad galimas fondų pelnas paprastai yra žemesnis nei Lenkijos mokamos skolos procentai, kuri atsirado kaip tik dėl PF įsteigimo. Tokio absurdiško sprendimo faktas įtraukia Lenkiją į didžiulę riziką, surištą su faktiniu ir formaliu valstybės nemokumu.         



LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: