Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 63 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6166774

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pinigu Valdovai 5-dalis PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Ūkis ir aplinka
Ketvirtadienis, 09 Birželis 2011 23:20

Pinigų kiekio kaita.
Pinigų kiekį šalies ekonomikoje apibūdinantis indikatorius – nominalus pinigų junginys, per praėjusį šių metų I-ąjį ketvirtį nedidėjo. Priešingai, jis net sumažėjo 428 mln. Lt, arba 0,9 procento; kai per praėjusių metų IV-tąjį ketvirtį minimas pinigų kiekis padidėjo net 2,6 mlrd. Lt – 66 % viso metų prieaugio.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

Minėtą pinigų kiekio mažėjimą sąlygojo jo kiekio reikšmingas mažėjimas (-809 mln. Lt, arba -1,7 proc.) sausio mėn. Šalies ekonomiką aptarnaujančių pinigų kiekio mažėjimą per I-ąjį š. m. ketvirtį lėmė visų svarbiausiųjų jų sudedamųjų dalių likučių reikšmingas mažėjimas: grynųjų (nacionalinių) pinigų -87 mln. Lt, arba -1,1 proc., einamųjų sąskaitų indėlių -137 mln. Lt, arba -0,7 proc., terminuotųjų indėlių -308 mln. Lt, arba -1,5 proc
 vidutinis I-jo ketvirčio plačiųjų pinigų kiekis, palyginti su gretimu, praėjusių metų, IV-jo ketvirčio jo kiekiu padidėjo 2,4 % (kaitos indeksas 1,024). Tuo pat metu šalies ekonomika (Bendras Vidaus Produktas), analogiškai, smuko -8,1 % (kaitos indeksas 0,919). O tai reiškia, kad bendroji pinigų infliacija turėtų būti matuojama 11,4% , palyginti analogiška, vidutine ketvirčio, 1,3 % vartojimo infliacija. Infliacijos ir pinigų nuvertėjimo šalies ekonomikoje šėlsmas tęsiasi.
Matome, kad per praėjusį ketvirtį pinigų kiekio saikingą didėjimą ,,palaikė“ einamųjų sąskaitų likučių, nors ir saikingas, didėjimas. Nuo praėjusių metų vidurio ne didėjo terminuotųjų indėlių likučiai. O tai gali reikšti tam tikrą nepasitikėjimą esamais pinigais kaip taupymo priemone. O tai, savo ruožtu, sąlygoja didelė ir ne mažėjanti infliacija bei pinigų nuvertėjimas.
Einamųjų sąskaitų ir vienadienių indėlių likučių didėjimą I-ąjį š. m. ketvirtį lėmė spartesnis indėlių užsienio valiutomis likučių didėjimas: net 8,5 % tik per kovo mėn.
    Iki 2 m. trukmės indėlių likučiams per I-ąjį ketvirtį sumažėjus 1,5 %, indėlių likučiai nacionaline valiuta sumažėjo 3,9 %, indėlių likučiams užsienio valiutomis padidėjus 2,7%. Ar ir vėl prasidėjo nacionalinės valiutos išstūmimas užsienio valiutomis iš pinigų kiekio?
Pagrindinių šalies ekonomikos subjektų ir bankų indėlininkų – įmonių ir namų ūkių (sudarančių daugiau nei 88 % visų rezidentų indėlių) indėlių likučiai šiais metais, priešingai praėjusių metų kaitai, ne tik ne didėjo, bet net reikšmingai mažėjo.
Reikšmingas įmonių ir namų ir ūkių indėlių likučių sumažėjimas įvyko š. m. sausio mėn.: -854 mln. Lt, arba -2,2 %. Kartu mažėjant ir valdžios indėlių likučiams.
    Pinigų kiekio šalies ekonomikoje ir rezidentų indėlių bankuose likučių kaitos (didėjimo, mažėjimo) galimi šaltiniai yra:
•    šalies ekonomikoje uždirbti pinigai,
•    kredito emisijos pinigai ir
•    pinigų importas.

Šalies ekonomikoje uždirbti pinigai reikšmingai didinti pinigų kiekį ir jų pasiūlą I-ąjį š. m. ketvirtį, palyginti su gretimu, praėjusių metų, IV-ju ketvirčiu, negalėjo todėl, kad ekonomikos augimo dar nebuvo (Bendrą Vidaus Produktą turime -8,1 %).
Pinigų kiekio šalies ekonomikoje negalėjo padidinti ir bankų vidaus kreditas, kadangi jis taip pat toliau mažėjo: beveik 0,4 mlrd. Lt, arba – 0,6 %:
Dėl vidaus kredito likučio mažėjimo, kaip ir anksčiau, pakankamai pagrįstai galima ir toliau priekaištauti šalyje veikiantiems bankams, kurie, iki 2008 m. vidurio beatodairiškai dalinę kreditus, staiga, be įtikinamų paaiškinimų (lig šiol), ,,sugriežtino“ skolinimą ir tokią skolinimo embargo ,,politiką“ taiko ir lyg šiol. Ir, kaip rodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento atliktos praėjusių metų apklausos duomenys, nors paskolų paklausa didėja, bankai skolinimo sąlygų keisti neplanuoja. O tai reiškia, kad skolinimo embargas bus ir toliau tęsiamas.
Bet vidaus kredito likučių mažėjimą, kaip minėta jau ankstesnėse bankų veikimo apžvalgose, būtina vertinti ir kaip reikšmingą skolininkų – įmonių ir namų ūkių atsigavimo faktorių - jų skolų bankams grąžinimo procesą. Bankų paskolų grąžinimas vyksta sunkiai ir skausmingai, ekonomikos nuosmukio sąlygomis, kurį ir toliau gilina ir bankai, taikydami kredito embargą ir monopolistiškai didindami kitų, verslui būtinų, finansinių paslaugų kainas ir tarifus.
Ir tik valdžios skolos bankams (ir priklausomumas nuo jų) niekaip nemažėja.
Skolinimo embargo sąlygomis sparčiai mažėjant vidaus kredito likučiams, grėsmingai – pavojingai kinta jo struktūra: paskolų likučiuose vis sparčiau dominuoja paskolos ne ekonominei veiklai – valdžios skolos ir paskolos būsto įsigijimams. O tai – skolintų pinigų mažai efektyvus panaudojimas naujos ir papildomos pridėtinės vertės kūrimui. Juk paskolos būstui įsigyti naujų pinigų nesukuria ir neuždirba!!! Skolinimas statybos sektoriui (ypač – būstų statybai) – tai pinigų naudojimas mažiausiai efektyviai veiklai. Juk statyboje sukuriama vos 50 % pridėtinės vertės nuo pardavimų sumos. O dar blogiau, kai statybos produktai – ne gamybinės paskirties (būstai bei jų renovacija.
Pinigų (investicijų, skolintų ir iš kitų šaltinių) panaudojimo efektyvumą kuriant naują ir papildomą pridėtinę vertę rodo pridėtinės vertės (PV) dalis parduotoje produkcijoje įvairiose ekonomikos veiklose .
Didžiuliu (ir didėjančiu) bankų ir šalies valdžios galvų skausmu turėtų būti būstų paskolos ir didžiulė tokių skolininkų armija. Jei Lietuvos banko praėjusių metų kovo-balandžio mėn. paskolas būstui įsigyti turinčių namų ūkių apklausos duomenimis tokias paskolas yra paėmę daugiau nei 11,3 procento iš 1380 tūkstančio Lietuvos namų ūkių (Statistikos departamento duomenimis), tai galima teigti, kad būsto paskolas turi ne mažiau 156 tūkstančiai namų ūkių. O tai yra beveik 22 % iš visų 716 tūkstančių (Bankų asociacijos duomenimis) fizinių asmenų – bankų skolininkų skaičiaus. Ir tie 22 % bankų skolininkų skolingi bankams beveik 78 % visos namų ūkių skolos.
    Minėtos apklausos duomenimis, dar 2009 m. 21 % būstų skolininkų pakeitė būstų paskolų sąlygas; dar13 % būstų skolininkų jau 2010 m. ketino kreiptis į bakus dėl paskolos mokėjimų sąlygų pakeitimo.

Šių metų vasario – kovo mėn. analogiškos apklausos duomenimis paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygas keitė 22 %, dar apie 17 % namų ūkių ketino kreiptis dėl paskolos mokėjimo sąlygų keitimo. O tai reiškia, kad šiais metais jau beveik 40 % būstų skolininkų turi būstų paskolų grąžinimo problemų. Kai tokių problemų turinčiųjų skolininkų pernai buvo 34 %
Bankų suteiktų paskolų gražinimas turėtų didinti bankų kredito išteklius bei mažinti jų panaudojimo laipsnį. Deja, bet ir toliau vyksta visiškai priešingi procesai
Bankų disponuojami kredito ištekliai per praėjusius (2010) metus sumažėjo 686 mln. Lt, arba 0,8 %, nors, pagrindinė jų dalis – rezidentų indėliai ir padidėjo beveik 4,3 mlrd. Lt, arba net 10,7 %. Kredito išteklių mažėjimą, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, sąlygojo išorės lėšų bankuose mažėjimas beveik 6,3 mlrd. Lt, arba net 17,4 %. O jų tarpe motininių bankų lėšos per praėjusius metus sumažintos 7,3 mlrd. Lt, arba net 20,7 %.
Tik per šių metų I-ąjį ketvirtį bankų kredito ištekliai sumažinti dar net 2,0 mlrd. Lt, arba 2,4 %. Ir tai sąlygojo ir rezidentų indėlių likučių mažėjimas (-500 mlrd. Lt, arba -1,1 %) ir spartus bankų naudotų išorės lėšų ,,bėgimas“ iš šalies ekonomikos: net -1,6 mlrd. Lt arba 5,4%; tame tarpe motininių bankų lėšų iš šalies ekonomikos ,,pabėgo“ 1,4 mlrd. Lt. arba 5,5%.
Didžiausia užsienio (motininių) bankų indėlių suma šalies bankuose, buvusi 2008 m. spalio pabaigoje (39,1 mlrd. Lt), iki šių metų I ketv. pabaigos sumažinta iki 24,6 mlrd. Lt 14,5 mlrd. Lt, arba net 37,1 %. Jos dalis bankų kredito ištekliuose sumažėjo nuo 45,5 % 2008 m. spalio mėn. iki 29,4 % dabar.
Bankų skolinimo embargo sąlygomis jų kredito emisija (kitaip vadinama vidaus kreditas) jau nėra esminiu pinigų kiekio (pinigų pasiūlos) šalies ekonomikoje didėjimo veiksniu ar šaltiniu. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje didinimo šaltiniai yra kitų (ne bankų) finansinių įmonių skolinimas, ūkio subjektų skolinimasis tiesiogiai užsienyje ir valdžios skolų užsienyje beatodairiškas didinimas – tai naujoji kredito emisija, savo dydžiu reikšmingai papildanti ir pakeičianti senkantį bankų kreditavimą.
Realioji neto (t. y. be bankų ir kitų finansinių įmonių užsienio skolų) šalies ekonomikos skola 2010m. IV ketv. pabaigoje jau priartėjo prie 117,2 mlrd. Lt ir beveik ketvirtadaliu viršijo jau žinomą nominalųjį ir net 67 % - realųjį praėjusių metų Bendrąjį Vidaus Produktą. Ją sudaro:
- finansinių korporacijų paskolos rezidentams        69,4 mlrd LT
   iš jų: (bankai ir kredito unijos) vidaus kreditas        66,2 mlrd Lt
            kitų finansinių įmonių paskolos       3,5 mlrd Lt
- įmonių skolos užsienyje          6,8 mlrd Lt
- valdžios užsienio skola        28,2 mlrd Lt

Vis dar tenka tik apgailestauti, kad lyg šiol nieko nežinoma apie Europos Sąjungos dovanojamų lėšų panaudojimo šalies ekonomikos skatinimui bei gaivinimui efektyvumą, t. y. nežinoma, kiek Europos sąjungos projektų užtikrino visiškai naujų ir papildomų darbo vietų sukūrimą, naujų produktų bei naujų, didelės pridėtinės vertės, gamybų bei technologijų įsisavinimą; kiek naujose darbo virtose bei technologijose kasmet gaminama papildomos pridėtinės vertės (Bendrojo Vidaus Produkto)?
    O gal didžiulių Europos sąjungos paramos lėšų panaudojimas istoriniam šalies ūkio modernizavimui bei reikšmingam konkurencingumo didinimui vykdomas vadovaujantis aiškiu ir visiems suprantamu, grynai lietuvišku principu: JAMAM!??? Kol yra, t. y. kol duodama, dalinama. O paskui – pasidalinsime ir persidalinsime. Gal būt...

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: