Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 114 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6273324

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Velykinių margučių marginimas PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Penktadienis, 02 Balandis 2010 15:49

Margutis - derlingumo, gamtos pabudimo, žmogaus dvasinio atgimimo simbolis. Nuo senų laikų iki šiol juos įvairiais būdais margina suaugusieji ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai. Dabar kiaušiniai skutinėjami, apklijuojami lipdukais, dažomi apsukti įvairiaspalviais siūlais ir įvynioti į skudurėlius specialiais dažais, svogūnų lukštais, žolynais ir pan. Nitrolaku, nagų laku, akriliniais dažais dažytų kiaušinių valgyti nerekomenduojama. Dažyti imami kuo tvirtesniais lukštais, nesuskilę, švarūs, be to, kietai virti kiaušiniai - minkštai išvirtų viduje netrukus pradeda kauptis dujos, ir margutis gali sprogti (net su garsu).

 

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.
 

 

Marginimas vašku

Paprastai vašku ornamentuojami jau virti nedažyti kiaušiniai. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, po to gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja. Marginimo įrankis - metalinė adatėlė su galvute, įtvirtinta į medinį kotelį. Pirmąsyk ornamentuojant vašku pravartu žinoti: jei vaškas nuo lukšto atšoka, neprilimpa, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti, kad būtų kambario temperatūros. Ornamento nepadarysite, jei vaškas yra per karštas - įrankiu braukiant per lukštą, jis nutįsta. Vašku išmargintą kiaušinį merkite į paruoštus šaltus dažus. Kiaušiniui nusidažius, vaškas ant jo paliekamas arba nugramdomas. Vašką galima nutirpinti kiaušinį trumpam įmerkus į karštą vandenį ir greitai išgriebus, po to nusausinus minkštu skudurėliu - lukšto spalva tampa gilesnė, ryškesnė.

Kaip dažė "gelažuniais"

Kiaušinius dažyti "gelažuniais" - senas žemaitiškas receptas. Balti ar vašku ornamentuoti virti kiaušiniai kelioms dienoms merkiami į gamtinius dažus. Jie paruošiami taip: susmulkinama alksnių, juodalksnių arba ąžuolų žievė paverdama apie valandą vis įpilant vandens, po to į nuovirą pridedama surūdijusių gelžgalių. Taip išgaunamos tamsios spalvos bei atspalviai - nuo melsvai pilko iki juodo.

Dažai iš gamtos

Greitai ir lengvai valgyti skirtus kiaušinius nudažysite augaliniais dažais: svogūnų lukštais, visada žaliuojančiais iš po sniego parautais bruknių lapais, žolių stiebeliais, samanomis. Arba tiesiog šieno kuokštu: džiovintų žolelių rinkinys gali būti labai įvairus (dobilai, kiti pievų žolynai ir pan.). Kiaušiniai nusidažo žalsvai, tabako spalva, įvairiausiais geltonais atspalviais. Dažymo principas toks pats, kaip ir svogūnų lukštais: į puodą pridedama daug žolyčių, šieno pabirų ir viskas pavirinama. Kiaušiniai gali būti dedami tiesiai į nuovirą arba apraišiojami, pavyzdžiui, svogūnų lukštais (suteiks raudonesnių atspalvių). Kas ir kaip dažo: jeigu augalas turi dažomųjų medžiagų, dažo visos jo dalys, bet stipriau šaknys bei žiedai. Gerai dažo kai kurių augalų sėklos, konkorėžiai (pvz., juodalksnių, alksnių), žievė (ąžuolo), be to, graikiniai riešutai ar augalai, turintys daug tanino (pvz., arbatžolės dažo tamsiomis spalvomis). Šlamučiai nudažys ryškiai geltonai, šaltekšniai - gelsvai, o nuo rykštenių kiaušinių lukštas įgaus garstyčių atspalvį. Meškauogės dažo ryškiai žaliais atspalviais, kaip bruknės, o kinrožė (dažas nepatvarus) lukštui suteiks melsvumo. Augalų dažomąsias medžiagas galima sutvirtinti valgomąja druska.

Reikšmės ir simboliai

Margučiai marginami praktiškai visomis spalvomis, tačiau jos visgi nėra bereikšmės. Verta žinoti, kas ką simbolizuoja. Ypač jei marguti kam nors dovanoji.

Juoda spalva reiškia žemę, gausumą, pilnatvę;
raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia;
žalia – augimas, sveikata, ramybė;
geltona, rusva – derlius, šviesa, jaukumas, šiluma;
mėlyna – dangus, palaima.

Margučių raštai ir simboliai dažniausiai tokie patys, kokie
vartojami kitur (pvz., audinių puošyboje). Tačiau įdomu tai, kad labai dažnai margutis padalinamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties. O ten jau galima sudėti visus savo norus, palinkėjimus bei svajones. Tiesiog nupiešti tokį pasaulį, kokio norėtum. Margučiuose ypač dažni saulės, žvaigždžių, mėnulio motyvai, paukščių pėdutės, augalu raštai. Žodžiu, žydintis ir klestintis ką tik atbudusios gamtos pasaulis .

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: