Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 75 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6173336

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Žalios žolinių knygos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Penktadienis, 14 Rugpjūtis 2009 13:20

Laidą apie žolines galėsite matyti per TV11 kanalą šeštadienį 17.15

Laida taip pat liks www.sarmatija.lt archyve -TV saugykla. Būsimos laidos anonsai TV11 kanalu : penktadienį- 16:18:28 ;7:35:58 ; 9:31:38; 9:57:46; 2:06:25
šeštadienį- 09:26:27; 9:57:37; 7:12:52 .Pats filmas, kaip žinia- 17.15

 

Gamtos įvairovė, kiekviena jos rūšis, nesvarbu, augalas ar gyvūnas, kita gyva ar net negyva forma, - pavyzdžiui, ledyno nušlifuotas riedulys - tai knyga, kurios „tekstas" driekiasi į be galo gilias gamtos istorijos, Žemės istorijos gilmes.

Šia prasme žolės yra arčiausiai knygų; nes knygiški savo forma yra daugybės medžių ir žolių lapai; nes rašto pradžia pernelyg arti augalinių dažų ar papiruso lapo, nekalbant apie visą popierinių knygų istoriją, glaudžiai susietą su medžiu, medžiais, vadinasi, ir su augalijos apskritai gyvybe, tos gyvybės augimo ir atsinaujinimo galiomis... Tomis galiomis, apie kurias mums primena ir kalendorinė - ir pagoniškai, ir krikščioniškai ar tik ekologiškai suvokiama ir minima Žolinė - rugpjūčio 15-oji.

Žolinė, kuri susijusi su visomis augalijos formomis, taip pat su visomis jos naudomis ir prasmėmis, kurias mes dažniausiai pamirštam, kaip gerokai pamiršom augalijos - vienos iš gyvybės formų, labiausiai mus susiejančių su žeme ir kosmosu - sakrališkumą. Prigimtinį, be galo seną gyvasties sakrališkumą, vėliau įvairiais būdais atmieštą, sustiprintą religinėmis formomis, išgyvenimais, apeigomis ir ekstazėmis ar vienuoliškais tylos apmąstymais.

Žolinėse slypi ir senosios magijos elementai - ar mes žinome, ką reiškia devynių rūšių žolės, vadinamos kupolėmis, kurios šventinamos bažnyčiose ar kitais, gamtai artimesniais būdais? Regis, platesnėse sampratose visos Žolinių žolės, kur jos beaugtų ar bebūtų, yra savaime šventos, kosmiškai ir žemiškai sakrališkos. Nes žolės yra tokios pat gerbtinos, gyvos, tik truputį   k i t o k i o s negu mums kūniškai artimesni gyvūnai, gyvybės formos. Tad tiek sakralinė, tiek proto pagarba gyvybei, kurią gali priminti kad ir Albertas Šveiceris ar indų džainistai, ar senieji tiek lietuvių, tiek daugybės kitų Europos ir viso pasaulio tautų tikėjimai, šiuolaikinybėje gali būti aiškiau ir plačiau išreiškiama ir augalinei gyvybei, kuri žudoma negali rėkti ir iš kurios žaizdų neteka raudonas, panašus į mūsų, kraujas.

Šia prasme ir krikščioniškas „nežudyk" ekologiškai gali būti išplėstas ir žolijai, - pradeda kalbėt man rasotos rytmečių žolės ir vasaros pabaigos žiedai, ir įvairūs vaisiai, artėjant Žolinėms...

Regis, visi šiek tiek žinome ar esame girdėję tradicinius Žolinių supratimus ir apeigas - tiek bažnytines, tiek senąsias pagoniškas, nors visą Žolinių esmę ir prasmę, šios šventės semantinį ir istorinį bei visokį kitokį gylį, regis, yra beveik neįmanoma nusakyti, apibrėžti. Ši diena susijusi ir su derliumi, jo aukojimu, ypač senovėje, kai Žolinės buvo daugiau Žemės Motinos šventė, lietuvių - Žemynos ar Lados, latvių - Maros... Mes dažniau linkę suvokti ir švęsti šventes paviršutiniškai, negu gilintis, pavyzdžiui, į begalines Žolinių žolių knygas, kurių nė vienas žmogus neperskaitys iki galo.

Čia „išmintingiausi" botanikai ir žolininkės, nes Žolinės yra ir vaistažolininkų šventė, atskleidžianti žolių knygų begalybę senovės ir šiuolaikinės medicinos srityse. Čia mes tokie „beraščiai", kad retas išvardys kelias dešimtis laukinių augalų rūšių, nekalbant jau apie jų savybes. Retas išvardins daugiau negu kelias dešimtis vaistažolių rūšių, tad ką kalbėt apie Žemės planetos augalijos rūšių įvairovę, tą okeaną rūšių, kuris individualiam pažinimui yra lyg nepažini visata? Kiek laiko reikėtų kartoti bent lotyniškų vardų „mantrą", kad išvardytum visas šiuo metu pasauly mokslui žinomas augalų rūšis?..

Žalios Žolinių knygos, iš jų lapų sklindantis rudeniškas liūdesys ir susimąstymas mums turėtų priminti ne tik šventę pačia banaliausią prasme ar taurų sakrališkumą, bet ir mūsų ekologinį neraštingumą, mūsų pernelyg dažną vartotojišką nejautrumą augalinėms gyvybės formoms. Ir - tą nuostabų metų laikų gamtos ratą, kada augalijos atsinaujinimas sukelia kasmet po liūdesio, po ramybės periodų pasikartojantį džiaugsmą, beprotiškai šokantį su pumpurais ir daigais pavasario lietuje.

Niekada nepamiršiu, ką man vaikystėje sakė senelė, buvusi tarpukario laikų mokytoja - nelaužk be reikalo medžio šakelės, nes jis gyvas, jam taip pat skauda ir teka kraujas kaip ir tau, kai susižeidi peiliuku pirštą...

Čia ne pasaka: žolės iš tiesų - gyvos.

Alis Balbierius 

Visas straipsnis:  http://www.aina.lt/nuomones/komentarai/7178-zalios-zoliniu-knygos.html

LAST_UPDATED2
 
Komentarai (1)
Butu gerai pamatyti visus interviu;D
1 Penktadienis, 14 Rugpjūtis 2009 21:13
Butu gerai pamatyti visus interviu;D

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: