Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas legendas, kuriose kalbama apie kunigaikštį Šventaragį ir Šventaragio slėnį.XVI a. Lietuvos metraščiuose bei Motiejaus Stijkovskio „kronikoje“.. nurodoma,...

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai – savęs atpažinimas yra vienas didžiausių džiaugsmų, suteiktų žmonių giminei. Tai teikia švelnią artimos istorijos perspektyvoje raibuliuojančią ...

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą, kuriuose skleidžiamos sufantazuotos istorijos apie Pilėnus ir juos gynusius didvyrius. Dienraščio žurnalistų Luko Pilecko ir Tomo Vaisetos ...

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir praradimai

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stiliaus mūrus, o rytiniame – nežinomo pastato ...

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. Žmogui…patinka dangus, bet jis jo nevertina, netausoja ir nesaugo. Žmogui…patinka žiūrėti i žvaigžde, bet jis nesupranta, kad negali pasilikti tik ...

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė neretai apimdavo ir rūdos paiešką, metalo išlydymą. Dabar kalviai suvokiami, kaip žmonės, dirbantys su geležimi ir ...

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. Pravažiavę Dūkštas ir pakilę į aukštą kalną, pasukite į dešinėje kelio pusėje esančią automobilių stovėjimo ...

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė šiandien

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli ...

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio skulptūra „Puskalnis“. Tai ore pakibusį pilkapį primenantis kūrinys, sujungiantis pakrantės peizažą ir žemės meno ...

News Image

Tyrimai Šventaragio slėnyje

Katedros ir Valdovų rūmų teritorijos tyrinėtojams reikia prisiminti Lietuvos metraščiuose užrašytas ...

News Image

Baltų menas

„Galėčiau populiariai paistyti, kaip sunku ir sudėtinga atgauti atmintį, bet ne, pasakysiu tiesiai –...

News Image

Kryžiaus žygis prieš Pilėnus

„Lietuvos rytas“ vėl demonstruoja ne kokią reputaciją, šiandien publikavęs straipsnį ir vaizdo įrašą...

News Image

Rokantiškių piliavietė-spindesys ir prar

Rokantiškių piliavietės kiemo vakarinėje dalyje archeologai atidengė gotikinio ir renesansinio stili...

News Image

Žmogus ir žvaigždės

Žmogus. Saulė.Dangus.Žvaigždė.Lietus Žmogus…myli saule, bet nesuvokia kad ja negalima manipuliuoti. ...

News Image

Kalvystės paslaptys

Kalvystė - vienas senoviškiausių amatų, kurio esmė yra daiktų kalimas iš metalų. Senovėje kalvystė n...

News Image

Airėnų akmuo

Dūkštai , Vilniaus rajono sav. Airėnų akmenį Jūs galite rasti, važiuodami keliu Vilnius – Kernavė. P...

News Image

Mildos šventė.Mitas iš praeities-tikrovė

Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kr...

News Image

Piliakalnis Vilniaus centre

Vilniuje, kairiajame Neries krante, priešais Pedagoginį universitetą, baigta statyti Roberto Antinio...

Translate

VšĮ Baltų Atlantida

Norint rašyti straipsnį





Varnių regioninis parkas



Vieta Jūsų reklamai

Citatos-Citatos.com

Apklausa

Ar reikia daugiau pozityvių laidų televizijoje?
 

Dabar tinkle

Mes turime 99 svečius online

Statistika

Turinio peržiūrėjimai : 6166810

Jei norite paremti

Tebunie taip: Kad nemenkinčiau svetimo tikėjimo, nesityčiočiau iš savojo, kuris liepia sodinti medžius pakelėse, sodybose, alkuose, kryžkelėse ir prie savo namų. Kad mylėčiau ir gerbčiau savo tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo niekinimo jų kapus , kad jų atilsiui kapinėse sodinčiau ąžuolų, diemedžių… Kad be švento reikalo neiškirsčiau nei vieno medžio, nei vieno žydinčio žolyno nesumindyčiau, o per savo gyvenimą vis sodinčiau medžius… Medis išreiškia visuotinį sarišį.Žiemą jis apmiršta numesdamas lapus, bet jo gyvybė lieka, išlieka ir jo siela….
Nuoširdi parama mums labai reikalinga, kuriant reportažus ir dokumentiką apie unikalius mūsų krašto žmones ir istoriją.

Apie Jūsų paaukotas lėšas skelbiama skyriuje "Mūsų rėmėjai".
3 Lt SMS numeriu 1679 su tekstu Balt
5 Lt sms numeriu 1679 su tekstu Balt5

INIT



UAB Kvedarsta

Tradicinių šokių klubas

tel: 8 614 46076 - Jūsų turimą medžiagą video juostose (VHS,Mini VHS,DV) perrašome į skaitmeną, panaikiname nekokybiškas vietas, kooreguojame spalvas ir raišką. Teirautis tel: 8 614 46076
Pavasario šventė - Velykos PDF Spausdinti Email
Straipsniai - Šventės ir papročiai
Antradienis, 02 Balandis 2013 11:58

Prisimenant Bibliją

      Velykos kilo iš senovės žydų (izraelitų) šventės, kuri buvo skirta išėjimui iš Egipto nelaisvės atminti. Žydai šią šventę pavadino Pesachu (hebrajiškai) arba Pascha (graikiškai). Išvertus tai reiškia “praėjimas, aplenkimas”. Ji vykdavo nisano mėnesio (kovo – balandžio) 14 dienos išvakarėse. Tą vakarą kiekviena šeima aukodavo ėriuką: taip būdavo paminimas pirmas toks aukojimas – prieš pat Dievui išvaduojant izraelitus iš Egipto. Tą naktį Dievas “praėjo, aplenkė” izraelitų namus, nes jų durų staktos ir sąramos buvo apšlakstytos ėriuko krauju, ir paliko gyvus tų namų pirmagimius.

JavaScript is disabled!
To display this content, you need a JavaScript capable browser.

      Per Pesachą būdavo valgoma duona, iškepta greitosiomis, be mielių, nerauginta. Tai turėdavo priminti skubų susiruošimą kelionėn, kai faraonas pagaliau išleido izraelitus iš Egipto. Todėl Pesachas dar vadinamas Neraugintos duonos švente.
      Krikščionys sujungė Pesacho tradicijas su kai kuriomis mirštančio ir prisikeliančio derlingumo, augmenijos, gyvybės dievų švenčių tradicijomis. Dabar ji labiausiai žinoma kaip Kristaus prisikėlimo iš numirusiųjų šventė.
      Iš pradžių izraelitų ir krikščionių šios šventės laikas sutapo. Nuo 325 metų krikščionių Velykos skaičiuojamos taip, kad jos nesutaptų su Pesachu (nors būta ir išimčių, pavyzdžiui, 1903 metais).

      Velykų data kasmet keičiasi. Tai tikriausiai pastebėjote. Bet dėsningumo įžiūrėti gal nė nebandėte. Pirmiausia reikia žinoti taisyklę: krikščionių (Romos katalikų ir daugumos protestantų) Velykos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos Mėnulio pilnaties po pavasario ekvinokcijos (lygiadienio). Be to, priimta, kad Velykos turi įvykti ne anksčiau kaip kovo 22 ir ne vėliau kaip balandžio 25 dieną.
      Taisyklė atrodo paprasta, tačiau ją taikyti nėra lengva. Tarkime, kad toji lemtinga pilnatis Lietuvoje yra pirmadienį 0 valandų 30 minučių. Taigi Velykos turėtų būti ateinantį sekmadienį, t. y. po šešių dienų. Tačiau kitoje šalyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, pilnaties laiku laikrodis rodys keliomis valandomis anksčiau – dar bus sekmadienis. Vadinasi, anglai Velykas turėtų švęsti savaite anksčiau. Tas pats gali atsitikti ir su pavasario lygiadienio dienos nustatymu.
      Norint vienareikšmiškai ir visam pasauliui vienodai nustatyti Velykų datą, buvo sudaromos matematinės taisyklės – algoritmai. Pirmą tokį algoritmą sudarė Viktorijus (Victorius) iš Akvitanijos 457 metais. Šis algoritmas tiko Julijaus kalendoriui.
      Popiežiaus Grigaliaus XIII įsakymu neapoliečių astronomas Lilijus (Aloysius Lilius) ir vokiečių matematikas Klavijus (Christopher Clavius) turėjo sudaryti Velykų algoritmą, tinkamą Grigaliaus kalendoriui, įsigalėjusiam nuo 1582 metų. Sudarant algoritmą buvo siekiama, kad pagal jį apskaičiuota Mėnulio pilnaties data sutaptų su astronomine pilnaties data, arba būtų bent kiek (viena ar daugiausia dviem dienomis) vėlesnė. Mat norėta, kad katalikų Velykos nesutaptų su žydų Velykomis.

      Velykų ryšys su pagonybe

      Velykos - tai ir neatmenamus laikus siekianti pagoniška šventė. Krikščionys buvo kruvinai suinteresuoti lietuvius nuo pagonybės atjunkyti, todėl pagoniškų švenčių vieton sukišo savas, sugalvotas šventes. Pvz., pati krikščionybė pripažįsta, kad nėra tiksliai žinoma, nei kada Kristus gimė, nei kada jis buvo nukryžiuotas, o per Kalėdas ir Velykas pamini šiuos įvykius simboliškai.
      Tarp kitko, pagonys Velykas šventė būtent per pirmąją pilnatį po pavasario lygiadienio, ne kažkokį artimiausią sekmadienį, nes iš senų senovės kriviai pastebėjo, kad būtent šis kosminis momentas yra pats tinkamiausias naujiems pradams, tame tarpe ir palikuonims pradėti. Iš čia ir Velykų simbolis kiaušinis.
      Šventės pavadinimas - Velykos - kilo nuo slaviškojo Velykij Dien, arba Velyk dien- Didžioji Diena. Tai va, galima sakyt, kad krikščionybė panaudojo pagonių Didžiąją Dieną. Kaip ir dar daug ką. O iš slavų net šventės pavadinimą atėmė - jie dabar švenčia ją ne tik dar labiau pavėluotai, nei katalikai, bet ir vadina ‘pascha’…
http://www.menuliokalendorius.info/velykos.html

LAST_UPDATED2
 

Komentuoti

Jūsų vardas:
Pavadinimas:
Komentaras (čia galite naudoti HTML žymas):
  Kodas patikrinimui. Tik mažosios raidės be tarpų.
Kodas: