Būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje

Būgneliai Rytų Aukštaitijoje į liaudies muziką įsiliejo XIX amžiuje ir iki šiol yra neatsiejama instrumentinių ansamblių bei kapelų dalis. Būgneliu grojami ritmai pritaikomi valsams, polkoms, fokstrotams ir kitiems liaudies šokiams bei dainoms. Būgneliai mušami greta smuiko, cimbolų ar armonikos, ypač Peterburgo. Grojama kapelose ar duetuose.

Būgnijimas kūlele Rytų Aukštaitijoje

Rytų aukštaičiams būdinga grojimo tradicija, išsiskirianti puošniu, ornamentiniu grojimo stiliumi, ritminėmis improvizacijomis, yra labiausiai paplitusi Utenos, Zarasų, Molėtų, Rokiškio, Ukmergės, Anykščių, Švenčionių, Ignalinos rajonuose. Senoji aukštaitiška tradicija pasižymi išties meistrišku kūlelės valdymu. Regionui būdinga sudėtingesne nei kitų grojimo technika: mušama medine kūlele delnu judinant būgnelį, kad skambėtų prie rėmo tvirtinami žvangučiai.

Laukite pilnos vertybės pristatymo!